„Manau, kad buvo padaryta didelė klaida, kai mūsų santykius su Taivanu buvo mėginama paversti kaip ekonomiškai racionalinius, nes tikrai visos pietryčių Azijos šalys pasižymi stipriu eksportu ir mažu importu“, – Seime žurnalistams sakė G. Paluckas.

„Manyti, kad mes ten galime kažką daugiau parduoti ir taip pakeisti savo prekybos balansą, yra šiek tiek naivu, tai daugiau vertybinis klausimas, nacionalinio saugumo klausimas nei ekonominis“, – teigė jis.

Taip jis kalbėjo Lietuvoje viešėjusiai buvusiai Taivano prezidentė Tsai Ing-wen (Cai Ingven) pirmadienį pasiūlius duoti daugiau laiko ieškant naudos dvišaliuose santykiuose su Lietuva.

Anksčiau G. Paluckas ir Seimo pirmininkas Saulius Skvernelis išsakė poziciją, jog Lietuvos ir Taivano bendradarbiavimo lūkesčiai nebuvo realizuoti.

Savo ruožtu buvusi Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė teigė, jog nederėtų turėti lūkesčių, kurių nebūtų įmanoma įgyvendinti. Jos teigimu, artimi santykiai su Taivanu Lietuvai atveria kelią glaudesniems ryšiams su visu Indijos ir Ramiojo vandenynų regionu.

Kaip skelbė BNS, Lietuva megzti glaudesnius santykius su rytų Azijoje esančia sala pradėjo 2021 metais Vilniuje atidarius šios salos vardo atstovybę.

Dalis politikų vylėsi, jog atstovybės atidarymas lems Taivano lustų technologinį proveržį ir Lietuvoje.

Dėl šio žingsnio pašlijo Lietuvos ir Kinijos santykiai.

Lietuvių ir anglų kalba sostinėje esanti atstovybė pavadinta „Taivaniečių“, o kinų kalba pavadinime naudojamas „Taivano“ vardas.

Kinija tame įžvelgia Taivano mėginimus veikti kaip nepriklausomai valstybei. Kitose šalyse tokios atstovybės veikia Taipėjaus pavadinimu.

G. Paluckas antradienį pakartojo, kad Lietuva yra pasiruošusi santykių su Kinija normalizavimui, tačiau tam yra sąlygų.

„Ne kartą sakiau, kad Lietuva neaukos savo jokio nacionalinio intereso ir nesiruošia nei atsiprašinėti, nei kažkokių reveransų daryti, tačiau jeigu atsiųs savo aukščiausią diplomatinį atstovą – ambasadorių, mes nusiųsime į Pekiną savąjį“, – kalbėjo premjeras.

Anot jo, dėl ambasadorių skyrimo šiuo metui aukštesniu politiniu lygmeniu diskusijos nevyksta.

Kadenciją baigusi prezidentė Dalia Grybauskaitė, paklausta apie galimybę Lietuvai atkurti santykius su Kinija, siūlė atkreipti dėmesį į praėjusią savaitę Maskvoje Pergalės dienos minėjime buvusius svečius.

Jame dalyvavo daugiau kaip 20 užsienio šalių aukštų pareigūnų, įskaitant Kinijos lyderį Xi Jinpingą (Si Dzinpingą), šalia kurio sėdėjo Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas.

G. Paluckas teigė, kad X. Jinpingo vizitas Maskvoje jo nuomonės dėl santykių su Kinija nekeičia.

„Didžiosios valstybės turi įvairių interesų, bet dėl jų įtakos ir galios tarptautiniuose formatuose ir aibėje klausimų, paprastai palaikyti diplomatinius santykius, tai daro visos Europos Sąjungos šalys“, – kalbėjo Vyriausybės vadovas.