PREMJERAS UŽSIMOJO TOBULINTI ŽVALGYBOS INSTITUCIJŲ KONTROLĘ

Ministras pirmininkas Saulius Skvernelis tikisi, kad Seimas rudens sesijoje priims įstatymų pataisas, kurios sugriežtins žvalgybos tarnybų ir kriminalinę žvalgybą vykdančių teisėsaugos institucijų kontrolę.

Premjeras šią savaitę sudarė darbo grupę, kuri svarstys Seimo kontrolieriaus rekomendacijas įstatyme numatyti maksimalius žvalgybos metodų taikymo terminus, galimybę teismui skųsti žvalgybos pareigūnų veiksmus bei efektyvią išorinę kontrolę.

„Darbo grupė turės parengti įstatymų projektus, kurie turės užtikrinti galimybę žmonėms apsiginti. Jei jų atžvilgiu buvo taikomos priemonės, jie turėtų būti informuoti apie tuos veiksmus ir turėtų būti galimybė gintis teisiniu būdu“, – BNS ketvirtadienį sakė S. Skvernelis.

„Taip pat negali būti taip, kad neribotą laiką būtų taikomos stipriai žmogaus teises varžančios priemonės“, – teigė jis.

Vyriausybės vadovas sakė manantis, kad būtina įvesti kontrolieriaus institutą, kuris vertintų tiek žvalgybos tarnybų, tiek kriminalinės žvalgybos institucijų veiksmus.

„Turėtų būti atskiras kontrolierius, ir kad jis apimtų ne tik žvalgybą, bet ir kriminalinę žvalgybą. Jis galėtų būti Seimo kontrolieriaus statuso, bet su visai kitokiais reikalavimais dėl patikimumo, patirties ir labai griežtos atsakomybės už informacijos atskleidimą“, – sakė S. Skvernelis.

Turėtų būti atskiras kontrolierius, ir kad jis apimtų ne tik žvalgybą, bet ir kriminalinę žvalgybą.

Darbo grupė pasiūlymus turėtų pateikti iki balandžio vidurio. S. Skvernelis BNS sakė, jog tikisi, kad įstatymų pataisos bus priimtos rudens sesijoje.

Lietuvoje yra dvi žvalgybos tarnybos: Valstybės saugumo departamentas ir karinė žvalgyba – Antrasis operatyvinių tarnybų departamentas prie Krašto apsaugos ministerijos

Kriminalinę žvalgybą Lietuvoje vykdo policija, Specialiųjų tyrimų tarnyba, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba, Kalėjimų departamentas, muitinė, pasienio tarnyba, Vadovybės apsaugos departamentas.

Seimo kontrolierius šiemet paskelbtose išvadose paskelbė, kad „teisinis reguliavimas nenustato aiškiai apibrėžto maksimalaus termino“ taikyti žvalgybos metodus, kuriems nebūtina gauti teismo leidimo, todėl privatumo pažeidimai gali „trukti nepagrįstai ilgą laiką“.

Dabar įstatymas numato, kad teismo nesankcionuojamus žvalgybos metodus, jų taikymo tvarką, terminus ir sąlygas nustato Vyriausybė. Vyriausybės nutarimai šiuo klausimu yra įslaptinti.

Seimo kontrolieriaus nuomone, įstatyme turėtų būti įtvirtinta galimybė VSD pareigūnų veiksmus skųsti teismui.

Šiuo metu įstatymas numato, kad skundai gali būti teikiami parlamento Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui bei Seimo kontrolieriui, tačiau jie gali pateikti tik rekomendacijas.

Kontrolierius taip pat paskelbė, kad pats VSD per mažai dėmesio skiria pareigūnų veiklos vertinimui žmogaus teisių aspektu, o įvertinus rizikas turėtų būti sukurtas „efektyvus išorinis VSD vykdomos veiklos kontrolės mechanizmas“.