G. NAUSĖDA: KARANTINAS BUS PRATĘSTAS, DRAUDIMAI TURI BŪTI NAIKINAMI PAMAŽU

Koronaviruso situacija Lietuvoje stabilizuojasi, tačiau karantino režimo sąlygas verslui reikėtų švelninti pamažu, užtikrintus būtinus saugumo reikalavimus, sako prezidentas Gitanas Nausėda.

Pasak šalies vadovo, teigiamas tendencijas rodo rodiklis, per kiek laiko padvigubėja koronavirusu užsikrėtusių žmonių skaičius.

„Labai tikiuosi, kad mes po mažu stabilizuojame padėtį“, – pirmadienį per spaudos konferenciją sakė G. Nausėda po susitikimo su premjeru Sauliumi Skverneliu.

„Rodiklis, kuris plačiai naudojamas tarptautinėje praktikoje – per kiek laiko, per kiek dienų padvigubėja koronavirusu užsikrėtusių žmonių skaičius – šita trukmė didėja ir ji netrukus gali pasiekti tą rekomenduojamą 12–14 dienų laikotarpį, kuris yra laikomas gera starto pradžia karantino trukmei švelninti ir tam tikram grąžinimui ekonomikos prie normalios tvarkos“, – pridūrė prezidentas.

Kartu jis pabrėžė, kad „labai svarbu nepadaryti lemtingos klaidos ir neatlaisvinti ekonomikos anksčiau, negu mūsų situacija leidžia tą padaryti“.

„Štai kodėl net ir tuo atveju, jei po Velykų bus priimtas sprendimas šiek tiek sušvelninti karantino sąlygas, tas turės būti padaryta labai selektyviai, atsižvelgiant į konkrečią verslo šaką, į konkrečias grėsmes ir, žinoma, pasirūpinat būtinomis saugumo priemonėmis“, – kalbėjo G. Nausėda.

„Manau, kad net ir šių verslo vienetų atžvilgiu turi būti taikoma diferencijuota politika ir ne visoms vienodai galima pritaikyti sėkmingai apsaugos priemonių taktiką ir sumažinti riziką iki minimumo“, – teigė jis.

G. Nausėda pasiūlė, kad tokius sprendimus skelbtų ne politikai, o medikai.

„Geriausia būtų, kad ne politikai skelbtų dieną X, kada mes po mažu atlaisvinsime karantino reikalavimus, o kompetentingi ir visuomenėje pasitikėjimą turintys medikai, specialistai, kurie, panaudoję mokslinius metodus, gali įvertinti situaciją ir gali patiekti kompetentingas išvadas kuriomis galima grįsti kitus sprendimus“, – teigė jis.

Karantino režimo pakeitimus Vyriausybė ketina svarstyti trečiadienį.

Apie judėjimo apribojimus: palaikau, bet siūlau ateityje nepiktnaudžiauti

Prezidentas palaiko Vyriausybės siūlymą Velykų savaitgalį apriboti žmonių judėjimą į miestus bei miestelius. Pasak jo, tai kraštutinė, vienkartinė priemonė, kurią galima pateisinti, norint apsaugoti Lietuvos piliečius. Kita vertus, prezidentas siūlo ateityje tuo nepiktnaudžiauti.

„Suprantu, kad tai yra neišvengiama ir skausminga priemonė, nes tikrai srautas žmonių yra ir nevisiškai įvertina galimas rizikas savo pačių sveikatą, ypatingai savo artimųjų ir vyresnių žmonių, ligų turinčių žmonių sveikatai. Jeigu mes visas šias rizikas matome, tai kaip vienkartinė priemonę, taip, galima pateisinti, tačiau nemanau, kad ja reikėtų piktnaudžiauti. Tai yra kraštutinė priemonė, apribojanti žmonių judėjimo laisvę, nesant nepaprastajai padėčiai. Todėl ją reikėtų traktuoti kaip vienkartinę. Ateityje aš skirčiau kur kas didesnį vaidmenį ir svorio centrą perneščiau į sąmoningumo sritį, didinant žmonių supratimą, ką reiškia šitas virusas, kokiu būdu jis yra pernešamas ir kokios rizikos egzistuoja. Visuomenės sąmoningumas visuomet duoda daugiau rezultatų negu dirbtiniai apribojimai, baudos, sankcijos ir kiti panašūs dalykai. Šia linkme mes turėtume ir judėti“, – sako G. Nausėda.

Primename, kad ministras pirmininkas Saulius Skvernelis sako, kad šventinį Velykų savaitgalį bus ribojamas patekimas į miestus ir miestelius.

Kaip paskelbė ministras pirmininkas, tam, kad būtų užtikrintas kuo mažesnis judėjimas, COVID–19 komitete nutarta imtis papildomų priemonių. Šventinį savaitgalį bus ribojamas patekimas į visus šalies miestus ir miestelius. Tai užtikrins policijos pareigūnai, prireikus, jie pasitelks karius, šaulius, policijos rėmėjus, kitus talkininkus. Į pagalbą bus kviečiamos savivaldybės, bus prašoma techniškai apriboti visus nebūtinus įvažiavimus į miestus ir miestelius.

Išimtys bus taikomos tais atvejais, kai bus vykstama dėl artimųjų, giminaičių mirties, sunkios ligos ar nelaimės, taip pat kai vykstama dėl būtinojo darbo atlikimo ar dėl būtinosios medicinos pagalbos suteikimo. Draudimas negalios tiems, kurie vyks į kitą nei savo gyvenamosios vietos savivaldybę, kurioje turi nekilnojamojo turto.