Taip jis kalbėjo po pirmadienį Vilniuje vykusio Bukarešto devintuko ir Šiaurės šalių lyderių susitikimo.
„Hagos viršūnių susitikime tikimės transatlantinės vienybės, kolektyvinės gynybos įsipareigojimo patvirtinimo ir patvirtinto pasirengimo ginti sąjungininkų teritoriją. Taip pat tikime, kad sąjungininkai bus pasirengę gerokai padidinti investicijas į gynybą“, – spaudos konferencijoje sakė G. Nausėda.
„Hagos susitikimas taip pat turi pasiųsti aiškią žinią, kad NATO stovi karu su Ukraina. Mes turime parodyti, kad mes toliau remsime Ukrainos pajėgas ir šalies euroatlantinius siekius“, – teigė jis.
Pasak G. Nausėdos, artimiausiais mėnesiais svarbiausi tikslai sąjungininkams bus karinės paramos Ukrainai padidinimas, užtikrintas Rusijos atgrasymas ir pasiruošimas taikos deryboms.
Ukrainos prezidentas: Putinas neturi gauti nieko
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis savo ruožtu teigė, kad artėjantis susitikimas Hagoje – puiki proga pasiųsti Rusijai aiškią žinutę.
„Artėjantis NATO viršūnių susitikimas gali sustiprinti Europos saugumą arba, jei pasiųs klaidingą signalą, tik padrąsins (Vladimirą – BNS) Putiną“, – sakė V. Zelenskis.
Jis pabrėžė, jog „agresorius negali gauti jokio atlygio už pradėtą karą“, o Rusijos prezidentui turi būti pademonstruota, jog šis karas – neatsiperka.
„Raktas į ilgalaikę taiką yra aiškus: agresorius neturi būti apdovanotas už karą. Putinas neturi gauti nieko, kas pateisintų jo agresiją. Bet koks atlygis tik parodytų jam, kad karas atsiperka“, – teigė V. Zelenskis.
„Jei Putinui bus leista spręsti, kas stos į NATO, kur gali būti NATO infrastruktūra, o kur ne, Rusijos noras kariauti tik augs. Mūsų bendras tikslas yra priešingas – visiškai nutraukti Rusijos agresijos alkį“, – kalbėjo Ukrainos lyderis.
Rytinių ir šiaurinių NATO sąjungininkų viršūnių susitikime svarbiausios temos buvo gynybos finansavimo didinimas ir parama Ukrainai.
Susitikime taip pat dalyvavęs NATO generalinis sekretorius Markas Rutte (Markas Riutė) akcentavo, kad Lietuva, siekdama kilstelėti finansavimą gynybai iki 5–6 proc. BVP, toliau rodo pavyzdį sąjungininkams ir „siunčia neįtikėtinai galingą žinią apie įsipareigojimą kolektyvinei gynybai“.
Hagos susitikimas taip pat turi pasiųsti aiškią žinią, kad NATO stovi karu su Ukraina. Mes turime parodyti, kad mes toliau remsime Ukrainos pajėgas ir šalies euroatlantinius siekius.
Jis taip pat dar kartą patvirtino Aljanso paramą Ukrainai.
„Šiandien taip pat aptarėme Ukrainos klausimą – vieną iš pagrindinių Hagos viršūnių susitikimo prioritetų. Gerbiamas Volodymyrai, mes ir toliau palaikome Ukrainą. Žinome, kad stipri ir suvereni Ukraina yra būtina euroatlantiniam saugumui“, – teigė M. Rutte.
Savo ruožtu Lenkijos vadovas Andrzejus Duda (Andžejus Duda) priminė, jog dar prieš praėjusį NATO viršūnių susitikimą Vašingtone siūlė didinti Aljanso gynybos išlaidas iki 3 proc. BVP ir džiaugėsi šiandien Vilniuje viešinčių šalių atstovų sutarimu šias išlaidas didinti dar labiau – iki 5 proc. BVP.
„Tikimės, jog sąjungininkai paseks mūsų pėdomis“, – sakė A. Duda.
Šis atkreipė dėmesį, kad besitęsianti parama Ukrainai ir jos integracija į euroatlantines struktūras – itin svarbu visos Europos saugumui,
„Tolesnė mūsų pagalba Ukrainai įvairiose srityse – karinėje, politinėje ir humanitarinėje – yra labai svarbi Europos saugumui, kaip ir Ukrainos integracija į euroatlantines struktūras, įskaitant NATO“, – teigė kadenciją baigiantis Lenkijos vadovas.
„Turime masiškai investuoti ir tą padaryti greitai“
Danijos premjerė Mette Frederiksen (Metė Frederiksen) teigė, kad stiprus finansavimas turi būti užtikrintas siekiant išlaikyti NATO stipriausia karine sąjunga.
„Turime masiškai investuoti į savo kolektyvinį saugumą. Ir turime tai padaryti greitai. NATO yra neabejotinai stipriausia karinė sąjunga istorijoje. Todėl mūsų atspirties taškas turi būti sutelkti dėmesį į tai, ko reikia, kad tokia ji ir toliau būtų“, – teigė Danijos lyderė.
Kalbėdama apie Ukrainą, premjerė teigė, kad Vakarų pareiga – užtikrinti kuo stipresnę Ukrainos poziciją derybose su Rusija.
„Ukraina nusipelno taikos. Tačiau taika turi būti visapusiška, teisinga ir ilgalaikė. Ji taip pat turi gerbti Ukrainos suverenitetą ir teritorinį vientisumą, – kalbėjo M. Frederiksen. – Iki šiol nematėme jokių ženklų, jog Rusija iš tikrųjų norėtų tam įsipareigoti. Taigi, mūsų pagrindinė užduotis šiuo metu – užtikrinti, kad Ukraina užimtų kuo stipresnę poziciją mūšio lauke ir prie derybų stalo.“
Tuo metu Rumunijos lyderis Nicusoras Danas (Nikušoras Danas) pabrėžė, kad svarbu ne tik užtikrinti didesnį gynybos finansavimą, bet ir galimybę apsirūpinti reikiama karine technika.
„Kad galėtume apsisaugoti, turime ne tik didinti išlaidas gynybai, bet ir gebėti pasigaminti karinę įrangą. Be to, kylančios grėsmės yra ne tik klasikinės karinės grėsmės, bet ir labai svarbūs hibridiniai veiksmai vykdomi prieš mūsų šalis“, – sakė N. Danas.
BNS rašė, kad rytinių ir šiaurinių NATO valstybių viršūnių susitikimo pareiškime numatyta siekti, kad jų išlaidos gynybai ilgainiui sudarytų bent 5 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP).
Jungtinėms Valstijoms spaudžiant sąjungininkes krašto apsaugai skirti 5 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), diplomatai teigia, kad Aljanso šalys vėliau birželį Hagos viršūnių susitikime sieks susitarti dėl įsipareigojimo, padalinant jį į dvi dalis.
Vien tik gynybos finansavimą siūlomą didinti iki 3,5 proc. BVP ir dar 1,5 proc. BVP skirti su krašto apsauga susijusioms reikmėms, pavyzdžiui, dvigubos paskirties infrastruktūros plėtrai.
NATO viršūnių susitikimas vyks birželio 24–25 dienomis Nyderlandų mieste Hagoje.
(be temos)
(be temos)
(be temos)