PREZIDENTAS: JOKIŲ SIGNALŲ, KAD LIETUVA NEPASIRUOŠ PRIIMTI VOKIEČIŲ BRIGADOS, NEBUVO

Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad prieš kelias dienas įvykusiame susitikime su Vokietijos gynybos ministru Borisu Pistoriumi jokių signalų, kad Lietuva negebės pasiruošti priimti brigados, nebuvo, o dėl vokiečių karių socialinių sąlygų diskutuojama, bet tai nerodo nenoro jų finansuoti.

„Ponas B. Pistorius lankėsi Lietuvoje prieš keletą dienų ir jokių signalų, kad Lietuva kažko nesugeba padaryti ar nepadarys, nebuvo. Mes visada buvome atviri su mūsų partneriais, kad tai, kas būtina karine prasme brigadai priimti, bus padaryta iki 2026 metų“, – ketvirtadienį naujienų portalo „tv3“ paskelbtame interviu sakė prezidentas.

Jis taip pat teigė, kad šiuo metu sunku kalbėti apie socialinę infrastruktūrą kariams, kurie atvyks su šeimomis, nes nežinoma, kokie bus poreikiai, taip pat patvirtino, kad Lietuva klausė, ar šių sąnaudų nebūtų galima dalintis abiem pusėms.

Mes visada buvome atviri su mūsų partneriais, kad tai, kas būtina karine prasme brigadai priimti, bus padaryta iki 2026 metų.

„Taip, tai kainuos papildomus pinigus ir mes kalbame, kad Lietuva padarys viską, kad finansuotų didelę dalį šitų išlaidų, bet mes viso labo diskutuojame ir klausiame, ar tai galėtų būti daroma sąnaudų pasidalijimo principu. Iš šito tikrai nekyla išvadų, kad Lietuva nusiteikusi kažko nefinansuoti“, – kalbėjo prezidentas.

Kalbėdamas apie galimybę gynybos finansavimui numatyti naują mokestį, prezidentas teigė, kad dėl jo susitarus per 2024 metus gynybos mokestį būtų galima įvesti nuo 2025 metų.

„Mes tikrai esame pasirengę gynybos mokesčio diskusijoms ir tai galima padaryti 2024 metais ir 2025 metais tokį mokestį jau turėti“, – sakė prezidentas.

Vokiečių leidinys „Der Spiegel“ šią savaitę paskelbė nutekintą informaciją, jog brigados dislokavimas Vilniui kelia didelius finansinius iššūkius.

Anot jo, Vokietijos ambasados Lietuvoje diplomatų susirašinėjimuose teigiama, kad Lietuva yra įsitikinusi, jog jai mokėti teks tik už karinę infrastruktūrą ir tik proporcingai prisidėti prie Vokietijos kariuomenės apgyvendinimo išlaidų. Pasak diplomatų, Vilnius nesijaučia atsakingas už mokyklų ir darželių statybą karių šeimoms.

Ši informacija paskelbta Lietuvos ir Vokietijos gynybos ministrams pirmadienį pasirašius brigados dislokavimo planą. Lietuvoje planuojama dislokuoti apie 5 tūkst. vokiečių karių.

Jame, be kitų dalykų, pabrėžiama, kad kaštų pasidalijimas dislokuojant vienetą bus sutartas ir išsamiai išdėstytas „techniniuose susitarimuose, kurie bus parengti 2024 metais“.