„Nematau jokios problemos pagerinti tuos santykius su Kinija (...), bet žinote, čia kaip ir šeimoje, turi būti abipusis noras (...). Šiuo metu matome stygių signalų iš Kinijos pusės, kad jie tikrai nuoširdžiai yra pasirengę gerinti santykius“, – antradienį žurnalistams sakė šalies vadovas.
Taip prezidentas kalbėjo naujajai Vyriausybei švelninant retoriką Pekino atžvilgiu.
Atsistatydinusio Gintauto Palucko Ministrų kabineto programoje teigta, kad Kinija „tampa vis didesniu iššūkiu mūsų užsienio ir saugumo politikai“, o grėsme laikytina ir „Kinijos strateginė partnerystė su Rusija, jos įtakos didėjimas Baltarusijoje“.
Tuo metu antradienį registruotame Ingos Ruginienės Vyriausybės programos projekte tokio pobūdžio teiginių atsisakoma, tik teigiama, kad bus siekiama „atkurti diplomatinius santykius su Kinija iki tokio diplomatinio lygio, koks jis yra kitose Europos Sąjungos valstybėse“.
Tiesa, prezidento vyriausiasis patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Deividas Matulionis sakė, kad retorikos Kinijos atžvilgiu pokytis nereiškia, jog Lietuva atsitraukia nuo ankstesnių pozicijų.
I. Ruginienė anksčiau BNS žadėjo paspausti Kiniją pateikti atsakymą į G. Palucko Vyriausybės pateiktą pasiūlymą dėl diplomatinių santykių atkūrimo.
Kaip skelbė BNS, pastaruosius kelerius metus Vilnius ir Pekinas nesutaria, kaip po ginčo dėl Taivano atkurti diplomatinį atstovavimą abiejose šalyse.
Birželį tuometinis premjeras G. Paluckas užsiminė, jog Kinijai yra pateiktas pasiūlymas dėl santykių atkūrimo, tačiau jo nedetalizavo.
Tiesa, ekspremjeras tvirtino, kad jame nėra numatytas 2021-aisiais rudenį Lietuvoje atidarytos Taivaniečių atstovybės pavadinimo keitimas. Tą patikino ir I. Ruginienė.
Be kita ko, Lietuvoje nuo gegužės vidurio nebeliko akredituotų Kinijos diplomatų ar kitų personalo narių.
Naujausi komentarai