Lietuva sieks kolektyvinės gynybos nuo pat galimos agresijos pradžios, NATO brigados | Diena.lt

LIETUVA SIEKS KOLEKTYVINĖS GYNYBOS NUO PAT GALIMOS AGRESIJOS PRADŽIOS, NATO BRIGADOS

Lietuva sieks, kad per NATO viršūnių susitikimą Madride būtų sutarta dėl kolektyvinės gynybos regione nuo pat galimos karinės agresijos pradžios ir Baltijos šalyje dislokuotų tarptautinių sąjungininkų batalionų pavertimo brigados dydžio vienetais.

Dėl to ketvirtadienį sutarė Valstybės gynimo taryba (VGT), po jos posėdžio pranešė prezidento patarėjas Kęstutis Budrys.

„Šiandien Valstybės gynimo patvirtino, kad Lietuva privalo siekti sprendimų, kurie užtikrinti kolektyvinę gynybą nuo pat galimos karinės agresijos pradžios“, – žurnalistams sakė jis.

Sąjungininkų bataliono didinimas iki brigados ir oro gynybos sistemų įdiegimas yra svarbiausi Lietuvos tikslai, teigė K. Budrys.

„Neieškome alternatyvų“

Anot prezidento patarėjo, Lietuvos siekis, jog batalionus pakeistų brigados yra pamatinis, tačiau Aljanso narės dėl to dar nėra sutarusios.

„Kol kas sutarimo, visų šalių sutarimo, kad būtent NATO rytiniame flange bus sprendimas skirti po brigadą, kol kas nėra. Ne visos šalys to ir nori“, – sakė K. Budrys.

Kol kas sutarimo, visų šalių sutarimo, kad būtent NATO rytiniame flange bus sprendimas skirti po brigadą, kol kas nėra. Ne visos šalys to ir nori.

„Mes sakome, kad viena – rytinis flangas, visai kita – Baltijos šalys, kaip atskiras regionas, kuris turi išskirtinius pažeidimus, kuriems įveikti reikia tinkamo atgrasymo“, – pridūrė jis.

Šalies vadovo atstovas teigė, kad galimos alternatyvos brigadai yra tik didesni kariniai vienetai.

„Mes neieškome politiškai alternatyvų šitam sprendimui. (...) Mes turime visus argumentus, kodėl mums tai yra neišvengiama ir reikalinga. Tai nėra užgaida, tai – absoliutus pamatas“, – kalbėjo patarėjas.

Susitarimo juodraštis – birželio vidury

NATO gynybos ministrai po kelių savaičių rinksis Briuselyje, kur turėtų aptarti planuojamą sprendimą dėl tolesnės Aljanso politikos Rusijos atžvilgiu.

Ž. Gedvilos / BNS nuotr.

Čia, anot K. Budrio, bus pristatyti „tam tikri apmatai“, kaip turėtų būti didinami pajėgumai rytiniame flange.

„Jei jų neturėsime, tai reikš, kad NATO valstybių vadovų susitikimas bus labai labai sunkus“, – kalbėjo jis.

Patarėjas taip pat pabrėžė, kad Aljanse taip pat paraleliai vyksta gynybos planų tobulinimo procesas, kaip karinės agresijos atveju Europoje judėtų sąjungininkų pajėgos.

„Tai gynybai priskirtinos pajėgos jos taip pat yra iššūkis“, – teigė G. Nausėdos atstovas.

Kitą savaitę šiuos klausimus Lietuvos prezidentas Vilniuje aptars su Vokietijos kancleriu Olafu Scholzu (Olafu Šolcu).

Vokietijos pajėgos vadovauja NATO priešakiniam batalionui ir sudaro didžiausią dalį dislokuotų karių.

GALERIJA

  • Lietuva sieks kolektyvinės gynybos nuo pat galimos agresijos pradžios, NATO brigados
Rašyti komentarą
Komentarai (2)

Klpd.

Kiek gynybos sistemų nupirkta? Kokios programos siekia gyventojų saugumo garantavimą užpuoimo atveju? Kur slėptuvės su maisto, vandens atsargom pirktom už rezervinio fondo pinigus ir aiškios instrukcijos kaip veiks tarnybos, transportas, sveikatos sritis ar viešosios informacijos skyriai šalies mastu? Matant išsireiškimą ,,kolektyvinė gynyba" peršasi mintis,i kad Lietuvos valdžios ponai iš karto užprogramavo rūpestį tik kariniais reikalais, be viso to permesdami gynybą Nato aljansui..O rinkome juos mes visi lietuviai. Kad rūpintūsi būtent tik mumis ir tinkama, nekeliančia pavojaus užsienio politika.

kai

matau kgb nupurto

SUSIJUSIOS NAUJIENOS