G. NAUSĖDA SEIME SKAITO METINĮ PRANEŠIMĄ: MŪSŲ PAREIGA – PASIRŪPINTI LIETUVOS SAUGUMU

Skaitydamas ketvirtąjį metinį pranešimą prezidentas Gitanas Nausėda atkreipė dėmesį, kad Lietuva neturi ilgalaikio paramos Ukrainai plano.

„Lietuvos ir Vakarų demokratinio pasaulio politinė, karinė, finansinė ir humanitarinė pagalba kasdien gelbsti gyvybes. Kartu mes padedame Ukrainai ne tik atsilaikyti, bet ir vaduoti užgrobtas teritorijas. Negalime sustoti“, – antradienį Seime sakė jis.

„Jau ne viena šalis suplanavo ir deklaravo daugiametes karinės, ekonominės ir finansinės paramos programas, taip parodydamos politinių įsipareigojimų Ukrainos pergalei tęstinumą. Priimti atitinkamus sprendimus artimiausiam laikotarpiui turime ir mes Lietuvoje“, – tvirtino prezidentas.

G. Nausėda sakė esąs dėkingas Lietuvos nevyriausybinėms organizacijoms, savivaldai ir verslo įmonėms už siunčiamą paramą Ukrainai, pagalbą čia, Lietuvoje.

„Džiaugiuosi Vilniuje veikiančiu Ukrainos centru, kuris tapo užuovėja tūkstančiams ukrainiečių“, – tvirtino jis.

Pasak prezidento, Ukrainos klausimas bus vienas svarbiausių ir per liepą Vilniuje vyksiantį NATO viršūnių susitikimą.

Anot jo, bus ieškoma būdų, kaip suartinti Ukrainą su Aljansu.

Kartu mes padedame Ukrainai ne tik atsilaikyti, bet ir vaduoti užgrobtas teritorijas. Negalime sustoti.

„Mūsų akiratyje, be abejo, bus Ukraina. Tarsimės ne tik apie tolesnį karinės pagalbos teikimą laisvę ginančiai šaliai, bet ir dėl jos santykio su Aljansu. Lietuva tvirtai pasisako už Ukrainos narystę NATO. Ieškome būdo dar labiau suartinti Ukrainą su Aljansu, jau dabar sustiprinant praktinį bendradarbiavimą“, – kalbėjo G. Nausėda.

Tą prezidentas pareiškė Aljansui vis dar nesutariant dėl aiškesnio politinio įsipareigojimo Ukrainai, siekiančiai narystės NATO.

Konstitucija numato, kad šalies vadovas metiniame pranešime apžvelgia šalies padėtį, Lietuvos vidaus ir užsienio politiką, nubrėžia gaires ateičiai.

Lietuva turi pasirūpinti savo saugumu

Ukrainai ginant savo laisvę, Lietuva privalo pasirūpinti savo saugumu, nieko nelaukdama, antradienį Seime skaitydamas ketvirtąjį metinį pranešimą sakė prezidentas G. Nausėda.

„(...) galimybė oriai, saugiai ir taikiai siekti gyvenimo tikslų nėra savaime suprantama. Kartą praradus laisvę, ją susigrąžinti gali būti nepaprastai sunku. Laisvę privalome ginti kasdien, nelaukdami, kol mūsų horizontą užtemdys karo ir tironijos grėsmė“, – kalbos pradžioje teigė jis.

I. Gelūno / BNS nuotr.

„Kol Ukrainos žmonės tęsia didvyrišką kovą už savo laisvę ir šalies ateitį, mūsų pareiga – pasirūpinti Lietuvos saugumu“, – pabrėžė valstybės vadovas.

Anot jo, kartą praradus laisvę, ją susigrąžinti gali būti nepaprastai sunku.

G. Nausėda tvirtino, kad šalies nepriklausomybė, suverenitetas ir demokratija – didžiausias turtas ir gerovės pagrindas.

„Rimto perspėjimo sulaukėme prieš 482 dienas, kai Rusija su Baltarusijos pagalba užpuolė Ukrainą. Nusikalstamas karas tęsiasi jau beveik 16 mėnesių. Neišprovokuota karinė agresija prieš istoriškai artimą šalį skaudžiai palietė kiekvieną iš mūsų. Ukrainai padeda visa Lietuva. Dėl to, tikiu, jau dabar esame vieningesni, stipresni ir atsparesni“, – kalbėjo valstybės vadovas.

G. Nausėdos teigimu, būtina grįžti prie visuotinės karo prievolės klausimo.

„Egzistencinės grėsmės sąlygomis privalome greičiau ir sparčiau gausinti kariuomenės rezervą ir geriau atspindėti visų Lietuvos piliečių lygybę bei pareigą Tėvynei“, – tvirtino jis.

Pasak valstybės vadovo, taip pat reikia skirti dar daugiau dėmesio ugdyti piliečių valią priešintis.

„Įvykiai Ukrainoje parodė, kad tai – lemiamas valstybės saugumo elementas. Pilietinis ir patriotinis ugdymas bei piliečių integravimas į šalies gynybą Lietuvoje turi tapti prioritetu“, – teigė prezidentas.

Pilietinis ir patriotinis ugdymas bei piliečių integravimas į šalies gynybą Lietuvoje turi tapti prioritetu.

Jis ragino nepamiršti ir valstybės kritinės infrastruktūros apsaugos, ragino „toliau auginti mūsų kibernetinius raumenis“, pagaliau imti realių veiksmų civilinės saugos srityje, o ne dangstytis „popieriniais planais“.

„Privalome mokytis ir iš karo Ukrainoje pamokų. Būtina įrengti kuo daugiau gyventojų priedangų, užtikrinti tinkamą įspėjimo sistemų ir kitų saugumo priemonių veikimą“, – sakė prezidentas.

Konstitucija numato, kad šalies vadovas metiniame pranešime apžvelgia šalies padėtį, Lietuvos vidaus ir užsienio politiką, nubrėžia gaires ateičiai.

Su dabartiniu gynybos finansavimu divizijos Lietuvoje sukurti nepavyks

Prezidentas sako, kad su dabartiniu gynybos finansavimu kariuomenės divizijos Lietuvoje sukurti nepavyks.

Tą jis pareiškė antradienį Seime skaitydamas ketvirtąjį metinį pranešimą.

„Valstybės gynimo taryboje jau priimtas sprendimas Lietuvoje kurti diviziją. Tam reikia kuo greičiau įsigyti reikalingą ginkluotę ir techniką, plėsti infrastruktūrą. Viso to su dabartiniu finansavimu nepadarysime“, – sakė šalies vadovas.

Gegužės pradžioje Valstybės gynimo taryba pritarė siūlymui Lietuvos kariuomenėje kurti diviziją. Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas tą numatančius įstatymo projektus Seimui žadėjo pateikti dar birželį.

Ministerijos skaičiavimu, išlaidos kuriant diviziją kasmet vidutiniškai sieks 200 mln. eurų.

Priešingai – matome pastangas kaupti ginkluotę Kaliningrade, girdime apie planus telkti pajėgas prie rytinių NATO sienų, branduolinis ginklas dislokuojamas Baltarusijoje.

Atsižvelgiant į Ukrainoje išmoktas pamokas, G. Nausėda pabrėžė, kad Lietuva turi stiprinti nacionalinius ir regioninius oro gynybos pajėgumus, ankstinti vidutinio nuotolio oro gynybos sistemų įsigijimą, didinti būtinąsias kariuomenės atsargas.

Šalies vadovas taip pat teigė, kad „svarbūs žingsniai stiprinant valstybės karinį saugumą jau daromi“.

„Puikūs Lietuvos ir Lenkijos santykiai materializuojasi vis naujose srityse. Kartu su Lenkijos prezidentu Andrzejumi Duda (Andžejumi Duda) pradėjome dialogą apie pratybų su Lenkijos ginkluotosiomis pajėgomis mūsų šalyje planą, įskaitant ir Suvalkų koridoriaus gynybą“, – teigė G. Nausėda.

Kalbėdamas apie Lietuvos saugumą, prezidentas teigė, jog Rusijos grėsmė regione nemažėja.

„Priešingai – matome pastangas kaupti ginkluotę Kaliningrade, girdime apie planus telkti pajėgas prie rytinių NATO sienų, branduolinis ginklas dislokuojamas Baltarusijoje, – kalbėjo šalies vadovas. – Šiuos iššūkius turime vertinti rimtai ir atsakingai. Atitinkamai ir reaguoti.“

Lūkesčiai Vilniaus viršūnių susitikime

Anot prezidento, Lietuva ne tik pati turi būti tikra, bet ir įtikinti partnerius bei potencialius priešininkus, kad „lemiamą akimirką būsime drąsūs ir ryžtingi, ir kad pajėgsime apsiginti“.

Jis atkreipė dėmesį, kad su sąjungininkų lyderiais „daugybę kartų“ aptarė būtinybę greičiau reaguoti į besikeičiančią saugumo situaciją

„Pabrėžiau rytinių NATO sienų stiprinimo būtinybę. Akcentavau, kad mūsų šalyje turi atsirasti kovinės brigados dydžio vienetas su visa būtina parama“, – sakė šalies vadovas.

Jis vylėsi, kad NATO Vilniaus viršūnių susitikime liepą galima bus patvirtinti sutarimą ne tik dėl rotacinio oro gynybos modelio, bet ir dėl naujų detalių regioninių gynybos planų.

Be kita ko, G. Nausėda teigė, kad sąjungininkams pavyks rasti bendrą sutarimą dėl glaudesnio Ukrainos ir NATO ryšio.

I. Gelūno / BNS nuotr.

„Galiausiai NATO valstybių vadovai daug dėmesio skirs gynybos finansavimui. Jei norime, kad Aljansas išlaikytų savo technologinį ir gynybinį pranašumą, 2 proc. BVP, skiriami gynybai, turi tapti naujomis „grindimis“. Pagrindu, ant kurio statysime NATO ateities stiprybę“, – sakė prezidentas.

Šiuo metu Lietuva krašto apsaugai skiria 2,52 proc. BVP.

„Ateityje, tikiuosi, pasieksime ir 3 procentus“, – kalbėjo šalies vadovas.

Konstitucija numato, kad šalies vadovas metiniame pranešime apžvelgia šalies padėtį, Lietuvos vidaus ir užsienio politiką, nubrėžia gaires ateičiai.

Kviečia susilaikyti nuo asmeninių interesų siekimo

Siekiant Vokietijos brigados Lietuvoje, prezidentas G. Nausėda ragina politikus nacionalinio saugumo interesus iškelti aukščiau už asmeninius politinius interesus.

Tačiau jaučiu pareigą dar kartą pakviesti visus Lietuvos politikus susilaikyti nuo pagundos asmeninius politinius interesus iškelti aukščiau nacionalinio saugumo tikslų.

„Suprantu, kad gali išsiskirti nuomonės dėl metodų ir priemonių, kaip greičiau pasiekti užsibrėžtą tikslą, – antradienį skaitydamas metinį pranešimą Seime sakė šalies vadovas. – Tačiau jaučiu pareigą dar kartą pakviesti visus Lietuvos politikus susilaikyti nuo pagundos asmeninius politinius interesus iškelti aukščiau nacionalinio saugumo tikslų.“

Lietuvos ir Vokietijos vadovai pernai priėmė bendrą komunikatą dėl vokiečių brigados priskyrimo Lietuvai.

Vilnius siekia, kad šis karinis vienetas šalyje būtų dislokuotas nuolat, tačiau kol kas galutinio sutarimo tarp šalių šiuo klausimu nėra – Lietuvoje šiuo metu dislokuotas tik minėtasis vieneto štabas.

Dėl to šalyje buvo kilę įtampų tarp prezidento ir Vyriausybės.

G. Nausėda pabrėžė, kad siekdama didesnio Vokietijos karių buvimo, Lietuva pirmiausia turi atlikti „savo pačių namų darbus“ – tinkamai pasiruošti sąjungininkų pajėgų priėmimui.

„Neabejoju, kad prireikus galime rasti bendrų sprendimų. Tuo įsitikinau, pasiūlęs 2023 metų valstybės biudžete numatyti galimybę krašto apsaugos projektų išlaidas dengti skolinantis iki 3 proc. BVP“, – kalbėjo prezidentas.

Konstitucija numato, kad šalies vadovas metiniame pranešime apžvelgia šalies padėtį, Lietuvos vidaus ir užsienio politiką, nubrėžia gaires ateičiai.