„Sankcijų politika, mūsų sprendimai dėl įšaldyto turto panaudojimo – visi jie turi būti padaryti. Ir labai tikiuosi, kad gebėsime rasti tą politinę valią gruodžio mėnesio Europos Vadovų Tarybos susitikime“, – Šilalės rajone žurnalistams teigė šalies vadovas.

Taip jis kalbėjo po antradienį vykusio „Norinčiųjų koalicijos“ susitikimo, kuriame dalyvavo nuotoliu.

Prezidentas jame tikino, be kita ko, paminėjęs būtinybę didinti spaudimą Rusijai.

Susitikimas vyko JAV prezidentui Donaldui Trumpui (Donaldui Trampui) antradienį pareiškus, kad Vašingtonas yra „labai arti“ susitarimo su Ukraina ir Rusija, kuris užbaigtų beveik ketverius metus trunkantį jų karą, sudarymo.

Kiek anksčiau vienas JAV pareigūnas amerikiečių televizijai „ABC News“ pranešė, kad Ukrainos delegacija susitarė su Jungtinėmis Valstijomis dėl galimo taikos susitarimo sąlygų.

Pradinis planas, patvirtintas D. Trumpo, sulaukė gausios ukrainiečių ir Europos kritikos dėl tam tikrų reikalavimų palankumo Maskvai, įskaitant kariuomenės sumažinimą ir dalies teritorijų atsisakymą.

Savaitgalį vykusiose skubiose derybose buvo parengta atnaujinta 28 punktų JAV plano Ukrainai versija, kuria siekiama „visiškai apsaugoti Ukrainos suverenitetą“.

Pasak G. Nausėdos, derybų procesas yra tiktai prasidėjęs, todėl yra galimos korekcijos.

„Jos iš esmės dabar ir vyksta keliomis kryptimis. Pirmiausia, dėl teritorinio integralumo (...) nėra jokių ginčų, kad Ukraina yra tas subjektas, kuris gali spręsti šituos klausimus“, – kalbėjo prezidentas.

„Ukrainos armijos ribojimas. Paprastai armija ribojama tų valstybių – aš čia kalbu apie istoriją – kurios pralaimi karą, bet kurios pradeda tą karą ir yra agresorės. Tai čia turbūt apie Rusijos armijos ribojimą reikėtų greičiau šnekėti, kuri yra agresijos šaltinis“, – tikino jis.

Anot šalies vadovo, dabartinėje situacijoje vienas svarbiausių uždavinių „Norinčiųjų koalicijai“ – reikšmingai prisidėti prie Ukrainos gynybos pajėgumų stiprinimo ir užtikrinti konkrečias saugumo garantijas.

„Norinčiųjų koaliciją“ 2025 metų vasarį inicijavo Prancūzija ir Jungtinė Karalystė.

Per 30-ies daugiausia Europos valstybių grupės tikslas – remti Ukrainos suverenitetą ir palaikyti ugnies nutraukimą, kai dėl to bus susitarta.