„Tai, tiesa, buvo daugiau mūsų specialistų siuntimas dedikuojant rinkimų datai, bet labai norėtųsi, kad tas bendradarbiavimas kibernetinio saugumo ir kitose srityse, kur tikrai Moldovai reikia mūsų pagalbos, tęstųsi ir būtų ilgalaikis“, – Prezidentūros pateiktame komentare ketvirtadienį sakė G. Nausėda.

Taip jis kalbėjo Kopenhagoje, prieš susitikdamas su proeuropietiška Moldovos prezidente Maia Sandu (Maja Sandu).

Kaip rašė BNS, Lietuvos vadovaujama Europos Sąjungos (ES) kibernetinio greitojo reagavimo komanda (angl. CRRT) Moldovoje turėjo užtikrinti saugumą per pernykščius prezidento rinkimus ir referendumą dėl šalies narystės ES.

Tai buvo trečioji ir didžiausia CRRT misija Moldovoje, prie kurios prisidėjo aštuonios Bendrijos narės.

„Noriu sužinoti, kiek Lietuvos specialistai, kurie taip pat dirbo šiame antidezinformacijos fronte, pasitarnavo“, – sakė G. Nausėda, be kita ko žadėjęs pasveikinti M. Sandu su pergale rinkimuose.

Moldova, besiribojanti su Ukraina ir turinti prorusišką separatistinį regioną, jau seniai yra atsidūrusi kryžkelėje dėl to, ar glaudžiau bendradarbiauti su Briuseliu, ar palaikyti sovietmetį menančius santykius su Maskva.

Šalyje praėjusį savaitgalį vyko parlamento rinkimai, kurie buvo laikomi labai svarbiais nedidelei šaliai, siekiančiai integracijos ES. Rinkimus laimėjo nuo 2021-ųjų valdžioje esanti proeuropietiška Veiksmo ir solidarumo partija (PAS), kuriai atstovauja ir M. Sandu.

Šį balsavimą temdė būgštavimai dėl balsų pirkimo ir neramumų, o taip pat, kaip sakė ES, „precedento neturinti dezinformacijos kampanija“ iš Rusijos, nors Maskva šiuos kaltinimus neigė.

„Moldova bus, labai tikiuosi, mūsų Europos šeimos narys. Netrukus pradėsime atidarinėti derybų skyrius ir Moldovai šiandien nėra jokių kliūčių eiti į priekį, žalia šviesa yra, niekas neprieštarauja, ir manau, kad šalis, ypač jos žmonės, nusipelnė šio kelio“, – pabrėžė G. Nausėda.