„Manau, kad dirbdami kompleksiškai mes šią stabilizuotą situaciją paversime tvaria“, – „Žinių radijui“ antradienį sakė G. Nausėda.
BNS rašė, kad kontrabandiniai balionai iš Baltarusijos pastaruosius mėnesius keliolika kartų sutrikdė Lietuvos oro uostų darbą.
Tokio pobūdžio incidentų nefiksuojama jau pastarąsias kelias savaites po JAV prezidento Donaldo Trumpo pasiuntinio Johno Coale'o vizito Baltarusijoje.
Po jo pareigūnas pranešė, kad Baltarusijos autoritarinis prezidentas Aliaksandras Lukašenka pažadėjo sustabdyti kontrabandinių balionų skrydžius.
Pasak G. Nausėdos, sprendžiant krizę rezultatą davė „tiek mūsų sąjungininkų europiečių, tiek mūsų partnerių Europos Sąjungoje, tiek ir mūsų pačių pastangos“.
„Aš nemanau, kad reikalo esmė yra vien tiktai politika, nes čia yra daugybė dalykų susijusių su kontrabanda, su jos užkardymu ir šitoje vietoje tikrai tarnybos dirba puikiai. Jau matomi ir labai aiškūs rezultatai“, – sakė prezidentas.
Nepaisant kol kas nebefiksuojamų balionų, vežėjai teigia, kad Baltarusijoje vis dar yra įstrigę lietuviški vilkikai.
Baltarusiai į Lietuvą jų neišleidžia nuo tada, kai Lietuva rudenį laikinai buvo uždariusi sieną su kaimynine šalimi.
Nepaisant kol kas nebefiksuojamų balionų, vežėjai teigia, kad Baltarusijoje vis dar yra įstrigę lietuviški vilkikai.
G. Nausėda tvirtino manantis, kad šiuo klausimu tebėra visos galimybės kalbėtis su Baltarusija techniniu lygiu ir spręsti klausimus civilizuotai.
„Jeigu yra bent koks mažiausias noras iš anos pusės tai daryti, mes tikrai išnaudosime visas galimybes ir tai jau darome“, – sakė šalies vadovas.
JAV gruodį pranešus apie ketinimą naikinti sankcijas baltarusiškoms trąšoms, o politikams spekuliuojant, kad Vašingtonas gali spausti Lietuvą vėl leisti trąšų tranzitą per Klaipėdos uostą, G. Nausėda sakė, kad amerikiečiai šių klausimų nekelia.
Pasak jo, Lietuva toliau pasisako už sankcijas Baltarusijai, įskaitant ribojimus trąšoms, nes jų įvedimo priežastys niekur nedingo.
Pasirengęs pats vykti į Kapčiamiestį
G. Nausėda sako, kad yra pasirengęs ir pats vykti į Kapčiamiestį Lazdijų rajone susitikti su planuojamo čia steigti naujo karinio poligono skeptikais.
„Neatmetu galimybės, jeigu tiktai yra noras, atvykti pačiam, susitikti, aptarti visus probleminius klausimus ir pateikti atsakymus“, – „Žinių radijui“ sakė G. Nausėda.
Pasak jo, daugiau pastangų atsakyti į klausimus dėl poligono turėtų dėti ir premjerė Inga Ruginienė su krašto apsaugos ministru Robertu Kaunu.
BNS rašė, kad apie planus Kapčiamiesčio apylinkėse steigti brigados dydžio poligoną paskelbta po Valstybės gynimo tarybos posėdžio gruodį.
Papildomų poligonų poreikį pareigūnai aiškina augančia Lietuvos kariuomene ir gausėjančiu NATO sąjungininkų karių kiekiu šalyje.
Vietiniai gyventojai baiminasi, kad konflikto atveju Kapčiamiestis būtų vienas pirmųjų priešo taikinių, vietovė įkūrus poligoną taps nebepatraukli gyventi ir kurti verslą, valstybė nepakankamai kompensuos už paimtą turtą.
G. Nausėda pabrėžė, kad svarbu išsklaidyti gyventojų abejones ir įtikinti juos poligono nauda bei kodėl jų apskritai reikia.
„Kuomet su žmonėmis kalbi nuoširdžiai, kalbi girdėdamas juos, suprasdamas juos, tai ir tas pokalbis būna gerokai konstruktyvesnis“, – sakė prezidentas.
„Mes turime gerų pavyzdžių – turime Šalčininkų rajono situaciją, Rūdninkų poligono situaciją. Ir tai rodo štai ką: esant gerai valiai iš abiejų pusių, visus klausimus galima išspręsti pačiu naudingiausiu būdu ir kad ir bendruomenė neliktų nuskriausta, tačiau ir kad valstybės saugumo prioritetai būtų išsaugoti“, – pridūrė jis.
Pasak jo, poligonai yra būtini išlaikyti kariuomenių parengtumą, rengti pratybas.
„Štai kodėl mūsų sąjungininkai kalba, kad poligonų Lietuvoje galėtų būti daugiau, jeigu Lietuva iš tikrųjų norėtų pritraukti daugiau sąjungininkų į Lietuvą. Mes tai norime padaryti. Aš tai noriu padaryti“, – teigė G. Nausėda.
Kaip rašė BNS, Kapčiamiesčio poligono teritorija apims apie 14,6 tūkst. hektarų, kur šiuo metu yra beveik 2 tūkst. privačių sklypų, didžioji dalis jų – miško paskirties žemė.
Šiame poligone vyktų Lietuvos kariuomenės ir NATO sąjungininkų karių pratybos, o vienu metu galėtų treniruotis 3,5–4 tūkst. karių. Didesnės pratybos poligone vyktų apie penkiskart per metus ir truktų iki dešimties dienų, mažesnės apimties vyktų nuolat.
Gruodį taip pat paskelbta apie ketinimus dvigubinti Tauragės poligono dydį.
Naujausi komentarai