Artimiausi treji metai bus kritiniai Lietuvos ir Europos saugumui, sako prezidento patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Kęstutis Budrys.

Patarėjo teigimu, per šį laikotarpį svarbu padidinti gynybai skiriamą Bendrojo vidaus produkto (BVP) dalį, tačiau jis pabrėžė, jog sunkumų gali kilti apsirūpinant ginkluote, kurios dabar reikia visiems.

„Artimiausi metai, kalbant apie tris procentus, yra artimiausi dveji-treji metai. Tai yra ta perspektyva, kurią mes galime realiai susiplanuoti. Ir valstybės biudžetas, kai yra planuojamas, matoma ta trejų metų perspektyva ir po to jau modeliuojamas tam tikras ekonomikos augimas“, – „Žinių radijui“ antradienį sakė patarėjas.

Prezidentas Gitanas Nausėda pirmadienį transliuotame interviu pranešė siūlysiantis kitąmet didinti gynybos biudžetą iki mažiausiai 3 proc. BVP.

Prezidento patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Kęstutis Budrys, J. Kalinsko / BNS nuotr.

Asignavimus gynybai Lietuva didina reaguodama į Rusijos invaziją Ukrainoje.

„Šis laikotarpis bus absoliučiai kritinis Europos saugumui. Tai bus kritiniai metai Lietuvos saugumui. Aš net neturiu abejonių, kad į visus vadovėlius bus įrašyti 2022-ieji kaip tie metai ir tos datos, kur mūsų vaikai ir anūkai turės mokytis kaip kokius 1914-uosius ir kitus. Tai yra labai svarbūs metai ir čia mes turime daryti stipresnius sprendimus ateičiai“, – sakė K. Budrys.

Jis teigė, jog šie metai, kaip ir 1914-ieji, kai prasidėjo Pirmasis pasaulinis karas, į istoriją įeis kaip kritinė data, „kai pasaulis keitėsi“, pabrėždamas, jog nekalba apie galimą dar vieną pasaulinį karą.

Aš net neturiu abejonių, kad į visus vadovėlius bus įrašyti 2022-ieji kaip tie metai ir tos datos, kur mūsų vaikai ir anūkai turės mokytis kaip kokius 1914-uosius ir kitus.

K. Budrys taip pat akcentavo, jog gynybos biudžeto didinimas yra svarbus ne kaip formalus aukštesnės kartelės iškėlimas, tačiau svarbu įvertinti ir kaip juos „prasmingai, tikslingai panaudoti“.

Be to, pasak jo, gynybos biudžetus peržiūri ne vien Lietuva, todėl apribojimu gali tapti galimybė „prasmingai išleisti tuos pinigus“.

„Dabar, kai visi „sušoka“ į rinką su didžiuliais kapšais pinigų įsigyti panašių dalykų, (...) sandėliai bus iššluoti su visais šiais pinigais ir sustosime į ilgą eilę visi prie įsigijimo ir ne visada mums pavyks pasiekti viską, ką mes esame suplanavę“, – įspėjo prezidento patarėjas.

Vis dėlto jis teigė, jog Lietuvai padeda artimi ryšiai su sąjungininkėmis Vokietija ir Jungtinėmis Valstijomis, kas leidžia greičiau pasiekti politinės valios ar suderinimų reikalaujančius sprendimus.

Vyriausybė pavasarį siūlys Seimui dar 2022 metais padidinti gynybos finansavimą nuo kiek daugiau nei 2 proc. iki 2,5 proc. BVP, tam reikia krašto apsaugai skirti apie 250 mln. eurų.

Krašto apsaugos ministerija teigia, jog už papildomus asignavimus būtų įsigijami salvinės ugnies sistemos, koviniai dronai, prieštankinės sistemos, kita ginkluotė, amunicija, karių ekipuotė.

Baiminantis dėl saugumo regione, daugiau pajėgumų į Lietuvą atsiuntė ir sąjungininkai.

Turėtume paspartinti poligono statybas

K. Budrys įsitikinęs, kad, svarstant krašto apsaugos finansavimo didinimo klausimą, būtina įvertinti ir karinės infrastruktūros plėtros poreikius.

Negali atvykę kariai sėdėti palapinėse ar vagonėliuose ir nieko nedaryti. Jie turi nuolat ruoštis, rengtis tam, kad jie būtų pajėgūs vykdyti savo užduotis.

„Gynybos stiprinimo metais mes turėtume pasispartinti, pirmiausiai kalbant apie poligoną ir apie papildomų kareivinių statybas. Jeigu mes taikysime visas priemones ir procedūras, kurios yra numatytos šiaip statiniui, tai mes čia užtruksime labai ilgai. Mes turime tai padaryti greitai, nes tų pajėgų mums reikia čia ir dabar“, – „Žinių radijui“ antradienį kalbėjo K. Budrys.

Prezidentūros Nacionalinio saugumo grupės vadovo teigimu, neturint tinkamo dydžio poligono, apsunkinamas ir papildomų NATO sąjungininkų priėmimas šalyje.

„Negali atvykę kariai sėdėti palapinėse ar vagonėliuose ir nieko nedaryti. Jie turi nuolat ruoštis, rengtis tam, kad jie būtų pajėgūs vykdyti savo užduotis, jeigu reikia, mūšio lauke, ar kokias nors kitas papildomas užduotis. Judėjimas turi būti nuolat“, – tvirtino jis.

„Jeigu atvyksta didelis vienetas, toks, kaip batalionas, jam reikia daug erdvės. Jis turi judėti, manevruoti. Mes jų negalime laikyti miestelyje“, – pabrėžė K. Budrys.

ELTA primena, kad, vasario 24 d. Rusijai pradėjus karą prieš Ukrainą, valdantieji prakalbo apie spartesnį gynybos finansavimo didinimo ir valstybės biudžeto tikslinimo poreikį. Premjerė Ingrida Šimonytė neatmetė, kad 2,5 proc. nuo BVP finansavimas krašto apsaugai galėtų būti pasiekti jau šiais metais.

Po pirmadienį vykusio susitikimo su Seimo frakcijų seniūnais I. Šimonytė teigė, kad visos parlamento jėgos sutaria dėl poreikio dar šiais metais didinti finansavimą krašto gynybai. Vyriausybės vadovės teigimu, skubos tvarka bus siekiama koreguoti šių metų biudžetą, gynybai numatant papildomus 250 mln. eurų.