„Išorinės grėsmės yra išlikusios, jos gerai žinomos, priešiškų veiksmų įvairovė plečiasi, siekiama kelti įtampas visuomenėje, suskaldyti euroartlantinę vienybę, sumažinti paramą Ukrainai“, – po Valstybės gynimo tarybos (VGT) posėdžio antradienį kalbėjo D. Matulionis.
„Todėl bus stiprinami žvalgybos ir technologiniai žvalgybos pajėgumai, stiprinamas pasirengimas galimai mobilizacijai, bus glaudžiau bendradarbiaujama su Lietuvos kariuomenė, taip pat prioritetinis dėmesys bus skiriamas kontržvalgybiniai veiklai“, – dėstė jis.
VGT antradienį patvirtino ir Valstybės saugumo departamento (VSD) bei Antrojo operatyvinių tarnybų departamento veiklos strategijas 2026–2030 metams.
VSD artimiausius penkerius metus prioritetą teiks žvalgybos gebėjimams vystyti, efektyviau neutralizuoti Lietuvai iš užsienio kylančias grėsmes, laiku identifikuoti ir analizuoti geopolitinius procesus, galinčius paveikti nacionalinio saugumo interesus, taip pat technologinių pajėgumų plėtrai, apimant dirbtinį intelektą ir didžiųjų duomenų analizę.
VGT antradienį patvirtino ir naująją Nacionalinio saugumo strategiją.
Krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas pabrėžė, kad atnaujintoje strategijoje akcentuojamas gynybos pramonės stiprinimas.
„Būtent skatinti vystyti gynybos pramonę tiek regioninę – tai, be abejo, mes kalbame apie Lietuvą, mūsų akcentas yra Lietuva, tiek visa Europa irgi skatina gynybos pramonę“, – teigė jis.
R. Kaunas sakė poreikį Europai užsitikrinti savas tiekimo grandines pirmadienį aptaręs su Vokietijos gynybos ministru Borisu Pistoriusu (Borisu Pistorijusu).
Dėmesys atnaujintoje strategijoje, pasak ministro, taip pat skirtas energetiniam ir ekonominiam saugumui, energetinės infrastruktūros saugai. Taip pat joje pirmą kartą nurodomas reikalavimas skirti 5–6 proc. gynybai ir atitinkamai karinei paramai 0,25 proc. BVP Ukrainai.
„Mes turime užsitikrinti nepaisant to, kokia politinė vadovybė būtų Lietuvoje, kad mes turime turėti labai aiškią finansinę eilutę, kad galėtų Lietuvos kariuomenė ir gynyba stiprėti“, – sakė R. Kaunas.
Žvalgybos tarnybų veikla VGT aptariama kasmet.
„Ją (strategiją – BNS) turėjome atnaujinti, maksimaliai atspindint dabartinius Lietuvos saugumo iššūkius ir numatant konkrečius prioritetus ir uždavinius. Kertinis strategijos prioritetas – pasirengimas veiksmingam atgrasymui ir valstybės gynybai karinės agresijos atveju“, – kalbėjo D. Matulionis.
Pasak šalies vadovo patarėjo, siūlydama patvirtinti šią strategiją, VGT taip pat siūlo, esant poreikiui, dokumentą atnaujinti kasmet, atsižvelgiant į geopolitinius pokyčius.
Nacionalinio saugumo strategiją atnaujinama atsižvelgiant į Lietuvos ir pasaulio saugumo situacijos radikalius pokyčius Rusijai 2022 metais pradėjus plataus masto karą prieš Ukrainą.
Šiame dokumente, be kita ko, konstatuojama, kad Lietuvos ir kitų regiono valstybių saugumui kyla egzistencinė grėsmė, kurią sustiprina tikimybė, kad Rusija iki 2030 metų gali išvystyti pajėgumus, kurie leistų kariauti didelio masto konvencinį karą su NATO.
Tiek prezidento patarėjas, tiek krašto apsaugos ministras pabrėžė, kad NATO – stipri organizacija, todėl nereikėtų bėgti įvykiams už akių svarstant įvairius scenarijus dėl Lietuvos ateities Aljanse.
„Kol kas NATO gyva, tai nereikia čia, kaip sakoma, pulti į traukinį. NATO egzistuoja kaip organizacija, tiktai keičiasi galbūt tikslai, galbūt svorio centrai šiek tiek keičiasi – gal mažiau Amerikos, daugiau Europos. Tai čia aš manyčiau, kad tos apokaliptinės mintys, jos tikrai nėra reikalingos ir jos veda tik į dar didesnę sumaištį“, – kalbėjo D. Matulionis.
„Niekas nekalba apie pasirinkimą NATO ar ne NATO – NATO egzistuoja, NATO yra, NATO stiprėja, ir kuo bus stipresnė Europa, tuo bus stipresnis ir NATO“, – pridūrė R. Kaunas.
Atnaujintą strategiją galutinai turės patvirtinti Seimas.
Šiuo metu galiojanti Nacionalinio saugumo strategija patvirtinta 2021 metais. Strategija atnaujinama periodiškai, atsižvelgiant į geopolitinės aplinkos pokyčius.
Naujausi komentarai