„Ar gyventojus informuoti, ar ne? Kai mūsų pasieniečiai matė, kad iš tikrųjų dronas yra nusileidimo fazėje ir tikrai iki Vilniaus jis nenuskris, tai irgi būtų visiškai beprasmiškas visuomenės gąsdinimas, kai buvo aišku, kad jis krenta“, – antradienį „Žinių radijui“ sakė prezidento Gitano Nausėdos vyriausiasis patarėjas nacionalinio saugumo klausimais.

Pasak D. Matulionio, šis incidentas atskleidė, kad reikia ieškoti būdų, kaip šalies pasienyje sustiprinti gynybą nuo dronų.

Jo teigimu, prie to galėtų prisidėti kartu su Lenkija, Latvija ir Estija įgyvendinama rytinės sienos gynybos sistema.

Kaip rašė BNS, ketvirtadienį Lietuvos pasieniečiai priešpiet pastebėjo skrendantį objektą. Pasak kariuomenės, jis, prieš nukrisdamas netoli uždaryto Šumsko pasienio kontrolės punkto Lietuvos teritorijoje, išbuvo apie tris minutes.

Iš pradžių pareigūnai įtarė, kad oro erdvę kirto dronas „Shahed“, bet vėliau paaiškėjo, jog tai buvo Rusijos gaminama „Gerbera“, be kita ko, sukurta imituoti ir anksčiau minėtą bepilotį orlaivį.

Anot D. Matulionio, nėra patvirtintos informacijos, kad dronas į Lietuvos teritoriją buvo paleistas veikiant sąmoningai.

„Bet, aišku, ir to negalime atmesti“, – sakė patarėjas. 

Ginkluotės Ukrainai pirkimas

D. Matulionis sako beveik neturįs abejonių, jog Lietuva prisidės prie ginkluotės Ukrainai pirkimo iš Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV). Tiesa, pasak D. Matulionio, šio sprendimo efektyvumas priklausys nuo to, kaip veiks naujoji sistema bei koks bus ginkluotės pristatymo efektyvumas.

„Beveik esu įsitikinęs, kad tikrai įsitrauksime“, – „Žinių radijui“ sakė D. Matulionis, pažymėdamas, jog itin svarbu, kad parama Ukrainą pasiekti kaip įmanoma greičiau.

„Priklausys nuo to, kaip šita sistema suveiks – ar bus pakankamai pinigų, ar bus tinkamas ir greitas pristatymas. Visada su pristatymu būdavo problemų – mes deklaruojame, kad suteiksime paramą, bet praeina nemažai laiko, kol ta parama atsiduria Ukrainoje“, – pridūrė jis.

Vis dėlto, patarėjo teigimu, tai bet kuriuo atveju yra reikšmingas sprendimas, ypač, turint omenyje, jog dar prieš kelis mėnesius JAV buvo užsiminusi apie karinės paramos Ukrainai stabdymą.

„Tai yra labai reikšminga žinia, turint omenyje, kad dar prieš kelis mėnesius atrodė, kad JAV apskritai jokios karinės paramos nesuteiks. Stilius yra šiek tiek kitoks. Anksčiau Bideno administracija ginklus teikdavo nemokamai, dabar prezidentas Trumpas pasiūlė kitą sprendimą – pirkite iš mūsų ir dovanokite Ukrainai, bet Amerika tiesiogiai nedovanos tų ginklų“, – kalbėjo prezidento vyriausiasis patarėjas.

„Aišku, ir Amerikos visuomenei pakankamai svarbu, kad pinigai sugrįš atgal pas juos“, – pažymėjo jis.

Beveik esu įsitikinęs, kad tikrai įsitrauksime.

Akcentuoja JAV planuojamų skelbti sankcijų Rusijai svarbą

D. Matulionis taip pat akcentuoja ir sankcijų griežtinimo svarbą. Pasak jo, JAV ketinimas įvesti antrines sankcijas trečiosioms šalims, jei Rusija per 50 dienų nesutiks sėsti prie derybų stalo, veikiausiai būtų reikšmingiausia spaudimo priemonė nuo karo pradžios.

„50 dienų – iš esmės ilgas, bet tuo pačiu ir labai trumpas laikas (…). Iš tiesų, prezidentas Trumpas pusę metų bandė pasiekti taikos susitarimą, ir šis terminas galbūt ir yra skirtas tam, kad gal (būtų galima – ELTA) Rusiją dar kartą, paskutinį kartą pabandyti paveikti sėsti prie derybų stalo ir pasiekti taikos susitarimą“, – kalbėjo G. Nausėdos patarėjas.

„Aš nemanau, kad per tas dienas Rusija galėtų pasiekti kažkokių rimtesnių pergalių. Tuo labiau, kad ukrainiečiai tikrai yra stipriai įsitvirtinę. Ir jeigu išties per 50 dienų niekas neįvyks, antrinės sankcijos trečiosioms šalims, kurios perka Rusijos naftą, bus turbūt pats reikšmingiausias sprendimas sankcijų srityje per visus 3,5 metų“, – akcentavo jis.

ELTA primena, kad savaitės pradžioje JAV lyderis D. Trumpas paskelbė, jog ateityje Jungtinės Valstijos pačios nesiųs ginklų Ukrainai, tačiau tai padaryti galės ginkluotę iš JAV perkančios Vakarų valstybės.

Savo ruožtu NATO generalinis sekretorius Markas Rutte nurodė, jog prie pirmosios šių pirkimų bangos jau ketina jungtis Vokietija, Suomija, Danija, Švedija, Norvegija, Jungtinė Karalystė, Nyderlandai bei Kanada

Be to, D. Trumpas pirmadienį nurodė Rusijai per 50 dienų išspręsti karą Ukrainoje arba laukti naujų griežtų ekonominių sankcijų ir išdėstė planus dėl naujų ginkluotės siuntų Kyjivui.

Visos šalys stengiasi įtikinti amerikiečius, kad jų buvimas Europoje yra svarbus ne tik Europai, bet ir amerikiečiams.

Vokietijos brigada

Viešoje erdvėje pasirodžius informacijai, kad Rusijos užpuolimo atveju Lietuvoje dislokuotai Vokietijos brigadai reikėtų sulaukti Berlyno leidimo gintis, prezidento vyriausiasis patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Deividas Matulionis sako, jog viskas priklausytų nuo situacijos. Jo žiniomis, atskiras Bundestago sprendimas nebūtų reikalingas.

„Šita diskusija man pasirodė truputį keistoka, nes priklauso nuo situacijos. Vokietijos brigada bus inkorporuota į NATO regioninius planus. Tokiu atveju, jeigu kažkas įvyksta, tai vyriausiasis Aljanso pajėgų vadas turės visus įgaliojimus naudoti pajėgas Lietuvos teritorijoje ir tos teritorijos gynybai“, – antradienį „Žinių radijui“ teigė D. Matulionis.

„Tačiau tų vadinamų netikėtų atakų atveju, toks scenarijus yra galimas, kai vyriausiasis pajėgų vadas neturės įgaliojimų. Tada klausimas kils, kokius įgaliojimus Vokietija duos Vokietijos brigadai, kuri yra įkurta Lietuvoje“, – tęsė jis.

Visgi prezidento patarėjo žiniomis, Bundestago sprendimas būtų nereikalingas, kadangi yra nustatyta greita procedūra, leisianti per trumpą laiką suteikti įgaliojimus gintis.

„(Pagal – ELTA) mūsų turimą informaciją, Bundestago sprendimas nėra reikalingas. Yra nustatyta greita procedūra, leidžianti per labai trumpą laiką suteikti įgaliojimus kartu su Lietuvos pajėgomis ginti teritoriją“, – kalbėjo jis.

„Čia vidinė Vokietijos diskusija, be abejo, kaip ir pas mus yra įvairių diskusijų, kas turi priimti sprendimus – ar Vyriausybė, ar parlamentas. Bet aš pasitikiu ta informacija, kurią mes turime ir patikinimais, kad problemų nebūtų“, – sakė prezidento patarėjas.

JAV kariai Europoje

D. Matulionis taip pat teigė kol kas neturintis informacijos, kad JAV ketina išvesti savo karius iš Europos. Tiesa, jis pažymėjo, jog artimiausiu metu prasidės vadinamasis JAV pajėgų Europoje peržiūros procesas.

„Negaliu duoti 100 proc., kad iš tikrųjų viskas bus taip, kaip dabar yra. Bet, jeigu ta peržiūra bus, ji neturėtų būti reikšminga“, – sakė prezidento patarėjas.

„Visos šalys stengiasi įtikinti amerikiečius, kad jų buvimas Europoje yra svarbus ne tik Europai, bet ir amerikiečiams, žiūrint į platesnį regioną. Pajėgos Europoje reikalingos tam, kad turėtų savo atgrasymo faktorių Artimųjų Rytų regione, Afrikos regione“, – akcentavo jis.

Kaip jau buvo skelbta, jeigu Rusija užpultų Lietuvą, šalyje dislokuota Vokietijos brigada negalėtų iš karto padėti gintis kovoje su rusų kariais, pirmadienį pranešė vokiečių dienraštis „Die Welt“, susipažinęs su slaptais dokumentais.

Skelbta, kad klausimas dėl vokiečių brigados veiksmų užpuolimo atveju iškilo daliai Bundestago narių, todėl jie birželio pradžioje paprašė federalinės vyriausybės pateikti atitinkamą ataskaitą.

„Die Welt“ gautame konfidencialiame dokumente teigiama, kad „ginkluoto užpuolimo Lietuvoje atveju federalinė vyriausybė, siekdama įvykdyti Vokietijos įsipareigojimus sąjungininkams, pagal NATO sutarties 5 straipsnį arba Europos Sąjungos (ES) sutarties 47 straipsnį, gali skirti Vokietijos brigadai Lietuvoje karinę kovinę misiją atremti užpuolimą“.

Tačiau pažymima, kad net ir po tokio formalaus leidimo lieka neaišku, ar vyriausybė paprašys parlamento įgaliojimo. Remiantis Bundestago tyrimų tarnybos birželio 18 d. ataskaita, tai būtų būtina.

Tokia tvarka būtų taikoma ir Bundeswehro dislokavimui „aljanso gynybos tikslais“.

ELTA primena, kad Berlynas dar 2022 metų vasarą įsipareigojo Lietuvoje dislokuoti brigados dydžio karinį vienetą. Iš viso į Lietuvą ketinama perkelti apie 5 tūkst. Vokietijos brigados karių ir civilių. Dalis jų atvyks su savo šeimomis.

Planuojama, kad iki 2026 metų į Lietuvą bus perkelta didžioji brigados dalis. Vokietijos gynybos ministro Boriso Pistoriuso teigimu, pilną operacinį pajėgumą brigada įgis 2027 metais.

Nuolatinė Vokietijos brigados dislokacijos vieta numatyta Rūdninkų kariniame poligone ir Rukloje.