Scanpix, EPA-ELTOS nuotr.

PREZIDENTŪRA: BENDRAUTI SU BALTARUSIJA NEBŪTINAI REIŠKIA KVIESTIS A. LUKAŠENKĄ

2019-09-10 09:01
BNS, ELTOS inf.

Prezidento Gitano Nausėdos siekis plėtoti santykius su Baltarusija nerodo esminių pokyčių Lietuvos užsienio politikoje, tai daugiau taktinis žingsnis, sako šalies vadovo patarėja Asta Skaisgirytė.

Prezidentūros užsienio politikos grupės vadovė sako, kad šiuo metu per anksti spręsti, ar yra sąlygų bandyti atnaujinti santykius su kaimynine šalimi aukščiausiu lygmeniu, pavyzdžiui, į Vilnių kviečiant Aleksandrą Lukašenką.

„Nežinau, ar dabar yra sąlygos į Vilnių kviesti prezidentą Lukašenką. Bendrauti su Baltarusija nebūtinai reiškia kviesti prezidentą Lukašenką, galima bendrauti labai darbiniam lygmeny, ką prezidentas ne kartą akcentavo. Mūsų pasienio, transporto, muitinių bendradarbiavimas yra reikalingas, visiškai pragmatinis, darbinis. Ar mes turėtume rodyti politinius gestus – ateitis parodys“, – antradienį interviu Žinių radijui sakė A. Skaisgirytė.

Prezidento vyriausioji patarėja teigė, jog G. Nausėda Baltarusijos atžvilgiu nori „įdarbinti klasikinę diplomatiją“. „Reikia, kad ten diplomatai turėtų ryšių, informacijos, kas darosi Baltarusijoje. Manau, kad šie taktiniai veiksmai niekaip nesąlygoja kažkokio esminio pokyčio Lietuvos užsienio politikoje“, – kalbėjo A. Skaisgirytė.

Anot patarėjos, Lietuva negali ignoruoti faktų, kad su Baltarusija turi ilgiausią sieną, o 50 kilometrų nuo Vilniaus planuojama paleisti veikti Astravo atominę elektrinę.

Nepaisant visų Lietuvos pastangų per paskutinius dešimt metų, ta elektrinė iškilo ir, atrodo, jau šiais arba kitais metais bus atvežtas branduolinis kuras ir ji pradės veikti.

„Negalima nepaminėti mūsų skaudulio, Astravo atominės elektrinės, jis niekur nedingsta. Nepaisant visų Lietuvos pastangų per paskutinius dešimt metų, ta elektrinė iškilo ir, atrodo, jau šiais arba kitais metais bus atvežtas branduolinis kuras ir ji pradės veikti“, – teigė patarėja.

Prezidentas G. Nausėda interviu BNS sakė palaikysiantis dialogą su Baltarusija, nes Lietuvai svarbu, jog kaimyninė šalis išsaugotų savarankiškumą nuo Rusijos.

Šalies vadovas taip pat teigia, kad siekiant atnaujinant dialogą Lietuvos pozicija Astrave statomos atominės elektrinės klausimu nesikeičia.

Lietuvos vyriausybė teigia, kad Baltarusijos Astravo atominė elektrinė statoma nesilaikant saugumo ir aplinkosaugos standartų. Minskas priekaištus atmeta.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė savo pirmąją kadenciją kelis kartus buvo susitikusi su A. Lukašenka.

Vėliau ji pakeitė savo poziciją ir sustabdė aukšto lygio dialogą su Baltarusija, sakydama, kad jis negalimas dėl Minsko glaudžių ryšių su Rusija ir Astravo atominės elektrinės. Jos sprendimu nesusitikdavo ne tik šalių vadovai, bet ir užsienio reikalų ministrai.

Pastaraisiais metais Lietuva blokavo Baltarusijos ir Europos Sąjungos santykių pagrindų susitarimą.

Belaisvių apsikeitimą vertina atsargiai

Prezidento politikos grupės vadovė A. Skaisgirytė sako, kad atsargiai vertina Rusijos ir Ukrainos apsikeitimą belaisviais bei kalbas apie proveržį Europos ir Rusijos santykiuose. Šalies vadovo patarėja pakartojo, kad Lietuva nepalaiko sankcijų sušvelninimo Rusijai, kol nėra įgyvendinti Minsko susitarimai.

Apsikeitimas belaisviais Ukrainai kainavo brangiai, sako A. Skaisgirytė.

„Pasikeitimas įvyko. (...) Yra tokia lyg ir euforija suprantama žmogiškai, Ukrainos belaisviai sugrįžo į tėvynę, tarp jų režisierius (Olegas. – ELTA) Sencovas, kuris yra Sacharovo premijos laureatas. Toje euforijoje vis tiek reikėtų pasakyti, kad šitas apsikeitimas turėjo savo kainą, nebuvo besąlygiškai paleisti Ukrainos belaisviai – jie buvo iškeisti į rusų belaisvius, tarp jų ir į vieną žmogų, kuris įtariamas lėktuvo MH17 numušimu. Sakyčiau, gana brangi kaina“, – antradienį „Žinių radijui“ sakė A. Skaisgirytė.

Toje euforijoje vis tiek reikėtų pasakyti, kad šitas apsikeitimas turėjo savo kainą, nebuvo besąlygiškai paleisti Ukrainos belaisviai.

Pasigirdusias kalbas, esą Ukrainos ir Rusijos belaisvių apsikeitimas gali inicijuoti proveržį bei dialogą tarp Europos Sąjungos ir Rusijos, A. Skaisgirytė sako vertinanti atsargiai.

„Ar šis apsikeitimas veda link proveržio, bus matyti. Mes labai atsargiai vertiname kai kuriuos balsus, pasigirstančius Europoje, kad dabar atsiveria naujas puslapis, todėl ES turėtų žengti žingsnį Rusijos link, pavyzdžiui, susilpnindama sankcijas“, – kalbėjo A. Skaisgirytė.

G. Nausėdos patarėja priminė, kad Lietuva laikosi savo pozicijos – tęsti Rusijai taikomas ekonomines sankcijas. Sankcijos susijusios su Kremliaus kariniais veiksmais, pabrėžė ji.

„Sankcijos Rusijai yra dėl kitų dalykų – Krymo okupacijos ir dėl karo Donbase. Kol Minsko susitarimai nebus įgyvendinti, kol Rusijos aneksija Kryme tęsis, Lietuva nematytų galimybių sankcijas panaikinti. (...) Tam, kad būtų kalba apie sankcijų panaikinimą, turi būti konkretūs rezultatai“, – teigė A. Skaisgirytė.

JAV prezidentui Donaldui Trumpui bei Prancūzijos prezidentui Emanueliui Macronui prabilus, kad galima būtų svarstyti Rusiją grąžinti prie bendro pasaulio didžiųjų šalių stalo, atkuriant G8 formatą, A. Skaisgirytė atkreipė dėmesį, jog tai tėra kalbos. Anot jos, yra tam prieštaraujančių pasaulio lyderių.

„Taip, kalbama, tačiau kalbama ir kitaip. Putinas dėl to dar nėra pakviestas, būtent dėl to kalbėjimo kitaip. Ne visi vadovai, dalyvaujantys G7, sutinka su jo sugrįžimu“, – sakė A. Skaisgirytė.

Prezidento patarėja taip pat pridūrė, kad Lietuva sulaukia palaikymo Europoje, ypač iš Lenkijos, Baltijos bei Šiaurės šalių, dažnai ir iš Vokietijos.

ELTA primena, kad šeštadienį Ukraina paleido 35 rusus, o Rusija savo ruožtu paleido 35 ukrainiečius. Paskutinį kartą iki šiol apsikeitimais belaisviais įvyko 2017 m. gruodžio 27 d. Tada Ukraina paleido 223 belaisvius mainais į 73 ukrainiečius.