Devintajame Europos Sąjungos (ES) sankcijų Rusijai pakete numatyta galimybė šalims netaikyti išimčių suvaržymams dėl nacionalinio saugumo yra pozityvus sprendimas, sako prezidento patarėja Asta Skaisgirytė.

Ji pripažino, kad Lietuva nėra patenkinta sankcijoje numatytoms išimtims dėl trąšų, taip pat žemės ūkio ir maisto produktų.

„Dalis jau sankcionuotų oligarchų yra susiję su maisto pramone, jiems galėtų sankcijos būti pašvelnintos. Tačiau kas buvo gerai – Lietuvos siūlymu ES priėmė nuostatą dėl nacionalinio saugumo. Kitaip sakant, valstybė narė, taikydama sankcijas, jei manys, kad tai pažeidžia jos nacionalinį saugumą, galės to sprendimo netaikyti“, – Žinių radijui antradienį sakė Gitano Nausėdos vyriausioji patarėja užsienio politikai.

„Tai įgalins, pavyzdžiui, Lietuvą netaikyti tos konkrečios išimties žmogui, kuris, mūsų manymu, kels grėsmę nacionaliniam saugumui“, – pridūrė ji.

Tai įgalins, pavyzdžiui, Lietuvą netaikyti tos konkrečios išimties žmogui, kuris, mūsų manymu, kels grėsmę nacionaliniam saugumui.

Anot jos, nors devintasis sankcijų paketas Rusijai yra kompromisinis, jame yra ir „daug gerų dalykų“.

„Pavyzdžiui, ribojimai dvejopo naudojimo prekėms, technologijoms, išplėstas draudimas dėl prekių, susijusius su aviacija ir kosmoso eksportu. Taip pat įšaldytas dar dviejų Rusijos bankų turtas, sustabdyti keturi Rusijos propagandos kanalai. Visa tai yra gerai, plius – 190 papildomų asmenų ir įmonių, tarp kurių – Rusijos Vyriausybės, parlamento nariai, propagandistai, taip pat – 22 kompanijos, susijusios su karine pramone“, – vardijo A. Skaisgirytė.

„Tai yra dar papildomas spaudimas Rusijai. Manau, tas paketas yra labai reikalingas ir labai gerai, kad jis buvo priimtas“, – pridūrė ji.

Bendrija šią savaitę pritarė devintajam sankcijų Kremliui paketui, tačiau daugiausia dėmesio jame sulaukė diskusijos dėl išimčių iki šiol priimtiems ribojimams dėl trąšų, žemės ūkio ir maisto produktų.

ES sutarė dėl kompromisinio varianto, jog pinigų atlaisvinimo siekiantys oligarchai turės pateikti įrodymus, kad lėšos būtinos konkrečiam maisto ar trąšų kroviniui į trečiąsias šalis. Sprendimą dėl to priims šalis, kurioje bus siekiama šio atlaisvinimo, ir Europos Komisija.

Lietuva išsiderėjo teisę tokių išimčių netaikyti, net ir gavus prašymą atlaisvinti lėšas.

Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis savaitgalį patvirtino, kad Lietuva pasinaudos šia galimybe netaikyti išimčių.