PREZIDENTŪRA: Į ŽMONIŲ ŠVIETIMĄ APIE VAKCINAS BUVO INVESTUOTA PER MAŽAI

Prezidento vyriausioji patarėja Irena Segalovičienė sako pasigendanti stiprios švietėjiškos kampanijos apie vakcinaciją, kuri būtų nukreipta į abejojančius dėl pasiskiepijimo poreikio asmenis. Jeigu tokia tikslinė kampanija būtų įgyvendinta, prezidento patarėja neabejoja, kad vakcinacijos tempai šalyje būtų spartesni.

„Tas švietėjiškas dalykas nebuvo padarytas, nes matome, kad ir šiandien tos nacionalinės kampanijos nėra. Ji tikrai reikalinga, kaip investicija į žmones ir į ateitį“, – LRT radijui ketvirtadienį kalbėjo I. Segalovičienė, kartu pabrėždama, kad tokią investiciją vis tiek bus būtina atlikti ateityje.

„Mūsų manymu, per mažai buvo skiriama ir investuota į žmonių švietimą. Į kai kurių žmonių širdis ir protus nepavyko prieiti. Tai yra be galo svarbu, ir šitas darbas nėra padarytas. Manome, kad jį bet kokiu atveju reikės padaryti ateityje“, – tvirtino ji.

Prezidentūros Ekonomikos ir socialinės politikos grupės vadovė aiškina, kad pavasarį visos apklausos rodė, jog tikrai nemaža dalis žmonių jau tuomet buvo tvirtai apsisprendę, kad jie skiepysis, tačiau apie 25–30 proc. buvo neapsisprendę ir abejojo. Būtent į šią grupę, I. Segalovičienės nuomone, ir derėjo taikytis, ruošiant informacijos apie vakcinaciją sklaidą.

„Vidurinė dalis, kuri indikuoja, kad žmonės abejoja ir abejoja dėl įvairiausių priežasčių: informacijos trūkumo, nesupratimo, dėl tam tikrų mitų sklaidos. Mes turime dirbti būtent su šita grupe, investuoti į žmonių švietimą“, – mano prezidento vyriausioji patarėja, kartu pažymėdama, kad tokia investicija apie įvairių vakcinų naudą yra reikalinga ir ilgalaikėje perspektyvoje.

Ji įsitikinusi, kad geresnius skiepijimo tempus būtų buvę įmanoma pasiekti, jeigu valstybėje būtų įvykdyta stipri švietėjiška kampanija, ypač tam tikrose konkrečiose savivaldybėse, kuriose vakcinacijos tempai išlieka lėti.

„Labai išsiskiria du regionai: Žemaitijos ir Vilniaus regionas. Akivaizdu, kad Alytaus regione vakcinacija jau yra maždaug 78 proc., tuo atveju mano prieš tai paminėtuose regionuose žymiai mažiau. Vadinasi, reikia priemonių, kurios žiūrėtų į labai konkrečius tikslinius dalykus tuose regionuose. Galbūt informacija ir kampanija rusų, lenkų ar kitomis kalbomis. Galbūt būtų nukreipta į mažesnių pajamų žmones, žemesnio išsilavinimo. Adaptuoti, pasijungti edukatorius, viešąsias konsultacijas, kalbėti su bendruomenėmis ten, atsakyti į klausimus“, – pasiūlymus vardino I. Segalovičienė.

Iš viso iki šiol dviem skiepo dozėmis šalyje vakcinuota maždaug 1,3 mln. žmonių.