PREZIDENTŪRA: REIKIA SUTARTI DĖL KUO SPARTESNIO GYNYBOS BIUDŽETO DIDINIMO

Įtampai tarp Rusijos ir Ukrainos ir toliau augant, prezidento vyriausioji patarėja Asta Skaisgirytė tvirtina, kad šalies vadovas palaiko Vyriausybės siekį didinti krašto gynybos biudžetą.

„Gynybos finansavimo didinimas yra Lietuvos nacionalinis reikalas. Mes vykdome 2 proc., kurie yra sutarti NATO lygmeniu, tačiau norime kelti daugiau, dėl to, kad esame atsakinga NATO narė ir manome, kad savo saugumu pirmiausiai turime pasirūpinti mes patys. Prezidentas pritaria gynybos biudžeto didinimui, nes to reikalauja dabartinė įtempta situacija“, – antradienį „Žinių radijui“ kalbėjo A. Skaisgirytė.

Prezidentūros užsienio politikos grupės vadovė įsitikinusi, kad Ministrų Kabinetas Seimui kuo greičiau turėtų pateikti patikslintą biudžeto projektą, kuriame būtų numatytas didesnis gynybos finansavimas.

„Vyriausybė kuo greičiau turėtų peržiūrėti biudžetą ir kreiptis į Seimą. Čia yra bendras visų valdžios institucijų reikalas ir manau, kad kuo greičiau jį reiktų įgyvendinti“, – pabrėžė prezidento vyriausioji patarėja, kartu pridurdama, kad tokių veiksmų reikėjo imtis jau vakar.

Tačiau reikėtų sutarti dėl kuo greitesnio ėjimo į tuos 2,5 proc., kurios dar seniau sutarė politinės partijos.

Nors ji sako suprantanti, kad gynybos finansavimo didinimą reikia vertinti bendrame biudžeto kontekste, atsižvelgiant ir į kitų sričių finansavimo poreikį, tačiau, Prezidentūros nuomone, gynybos finansavimas kuo greičiau turėtų pasiekti 2,5 proc. nuo bendrojo vidaus produkto (BVP) ribą.

„Tačiau reikėtų sutarti dėl kuo greitesnio ėjimo į tuos 2,5 proc., kurios dar seniau sutarė politinės partijos“, – tikino A. Skaisgirytė.

ELTA primena, kad pirmadienį premjerė Ingrida Šimonytė sakė, jog jos vadovaujama Vyriausybė turi ketinimų tikslinti biudžetą, numatant daugiau lėšų šalies gynybai. Tai, pasak jos, lemia išaugusi įtampa regione.

Lietuvos kariuomenės vadas Valdemaras Rupšys pirmadienį taip pat teigė matąs poreikį didinti finansavimą gynybai.

Visgi, pasak jo, konkrečiau, kiek didinti finansavimą gynybai, turėtų apsispręsti politikai. V. Rupšio teigimu, papildomas lėšas reikėtų skirti artilerijos sistemoms, didesniai amunicijai, kariniam rengimui, pratyboms, personalo išlaidų didinimui.

Didžiulę įtampą regione kelia milžiniškos Kremliaus sutelktos karinės pajėgos prie Ukrainos. Vakarai baiminasi didelio masto karinio konflikto Europoje.

Pirmadienį Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas priėmė sprendimą nepriklausomais subjektais pripažinti Ukrainos vyriausybės nekontroliuojamas Donecko ir Luhansko sričių teritorijas.

Taip pat prezidentas V. Putinas pirmadienį įvedė Rusijos karius į du Maskvos remiamų sukilėlių valdomus Ukrainos regionus, sukeldamas piktą reakciją Vakaruose. JAV JT Saugumo Taryboje pasmerkė šį žingsnį kaip „pretekstą karui“.