A. Skaisgirytė apie gegužės 9-ąją: Putinui reikia parodyti, kad pergalė buvo ir Ukrainoje | Diena.lt

A. SKAISGIRYTĖ APIE GEGUŽĖS 9-ĄJĄ: PUTINUI REIKIA PARODYTI, KAD PERGALĖ BUVO IR UKRAINOJE

  • 0

Prezidentūros Užsienio politikos grupės vadovė Asta Skaisgirytė teigia, kad į šeštąjį Europos Sąjungos (ES) sankcijų paketą Rusijai bus įtraukti naftos importo ribojimai, nauji rusiški bankai, režimo TV kanalai, chemijos ir karo pramonės įmonės bei individualūs asmenys.

Be kita ko, prezidento patarėja viliasi, kad „gana ambicingas“ paketas bus priimtas jau gegužę ir šeštu sankcijų paketu Bendrija neapsiribos.

„Pakete pasiūlytas „Sberbank“ ir dar keletas bankų. Tačiau ne tik bankai. Kalbama apie naftos sektorių ir tai yra labai esminis sektorius – mintis ta, kad ES nustotų pirkti naftą iš Rusijos ir taip finansuoti jų biudžetą, leidžiamą karui“, – antradienį „Žinių radijui“ sakė A. Skaisgirytė.

Taip pat, anot jos, ES lyderiai diskutuoja ir apie kitus „sankcionuotinus dalykus“.

„Pavyzdžiui, žiniasklaidos kanalai – sakytume, pagrindiniai dezinformacijos kanalai, tokie kaip „Rossija RTR“ arba „Rossija 24“. Planuojama įtraukti ir tam tikrą skaičių asmenų – kariškių, oligarchų, politikų šeimų narių (...) Taip pat planuojami tam tikri cheminių medžiagų eksporto draudimai ir tam tikrų rusiškų įmonių, kurios dirba karinėje pramonėje“, – vardijo patarėja.

Ar tarp sankcionuojamų objektų bus bankas „Gazprombank“, kuriuo ES valstybės atsiskaito Rusijai už dujas A. Skaisgirytė teigė informacijos neturinti, tačiau patikino, jog ketinama iš SWIFT išbraukti apmokėjimus už žemės ūkio produkciją administruojantį banką.

A. Skaisgirytės teigimu, „gana ambicingą“ sankcijų paketą, anot jos, ES planuoja priimti gegužę.

„Jis toliau griežtina sąlygas, kuriomis ES bendrauja arba nustoja bendrauti su Rusija“, – teigė Gitano Nausėdos patarėja, kartu pridūrusi, jog sankcijos derinamos ne tik tarp ES valstybių, bet ir su kitomis Vakarų valstybėmis.

Jis toliau griežtina sąlygas, kuriomis ES bendrauja arba nustoja bendrauti su Rusija.

„Su Jungtinėmis Valstijomis, Jungtine Karalyste. Reikia tikėtis, kad sankcijos bus platesnės nei tik ES šalių“, – svarstė A. Skaisgirytė.

Kartu ji patikino, kad Ukrainai toliau kovojant su Kremliaus agresija, sankcijos Rusijai bus rengiamos toliau – ir priėmus šeštąjį jų paketą.

„Nemanau, kad ES apsiribotų šeštu sankcijų paketu. Karas tęsiasi. Manyčiau, kad priėmus šeštąjį, iškart bus rengiamas septintas ir, reikalu esant, vėlesni“, – įsitikinusi prezidento patarėja.

ELTA primena, kad penktajame, paskiausiame, ES sankcijų Rusijai pakete numatytas rusiškos anglies importo draudimas, taip pat tolesni prekybos su Rusija apribojimai bei platus draudimas rusų laivams įplaukti į ES uostus.

Be to, nuo karo pradžios nuo tarpbankinės mokėjimų sistemos SWIFT atjungti 7 Rusijos bankai. Tačiau „Gazprombank“ per kurį ES šalys atsiskaito su Rusija už šios tiekiamus energetinius išteklius, bei didžiausio šalies banko „Sberbank“  atjungtųjų sąraše kol kas nėra.

Europos Komisija šiuo metu rengia šeštojo paketo tekstą, kuris 27 ES valstybėms narėms galėtų būti pateiktas jau trečiadienį, sekmadienį pranešė diplomatai. Anot ES, sankcijų tikslas – išsekinti Rusijos galimybes finansuoti karą Ukrainoje.

Svarbu, kad visos ES šalys rodytų žingsnius, kaip atsisakys rusiškos naftos ir dujų

Prezidento vyriausioji patarėja A. Skaisgirytė aiškina, kad Europos Sąjungoje (ES) yra daromi žingsniai rusiškos naftos importo atsisakymo link. Pasak jos, planuojamas šeštasis sankcijų Rusijai paketas turėtų būti dideliu postūmiu atsisakyti rusiškos naftos kaip įmanoma greičiau.

„Mums yra svarbu, kad visos ES šalys–narės rodytų žingsnius, kaip jos atsisakys rusiškos naftos ir dujų. Taip pat žiūrime į priekį, kaip bus su dujomis, nes Vokietija, Vengrija, Austrija ir Slovakija yra priklausomos nuo rusiškų dujų“, – antradienį „Žinių radijui“ teigė A. Skaisgirytė.

Mums yra svarbu, kad visos ES šalys–narės rodytų žingsnius, kaip jos atsisakys rusiškos naftos ir dujų.

Prezidento užsienio politikos grupės vadovė tikina, kad taip pat reikalingas planas, pereinamasis periodas, kaip atsisakyti didelės kai kurių ES šalių priklausomybės nuo rusiškų dujų, nes tokios šalys, kaip Austrija, ligi šiol importuoja apie 80 proc. rusiškų dujų. Anot jos, po truputį einama to link, kad planas rusiškų dujų importo atsisakymui būtų sukurtas.

„Apie tai Europos Vadovų Taryboje kalba Gitanas Nausėda ir jo yra klausomasi, nes Lietuva turi moralinę teisę apie tai kalbėti, pati perėjusi šį atsisakymo kelią“, – sakė A. Skaisgirytė.

Prezidento patarėja mano, kad kai kurios ES šalys yra priklausomos nuo Rusijos energetikos produkcijos todėl, kad neturėjo tokių istorinių patirčių kaip Lietuva, kai dėl politinių priežasčių Rusija nustodavo tiekti naftą. Pasak jos, tokios šalys neturėjo įžvalgos, kad kada nors kontraktai su Rusija gali smarkiai apkarsti.

Iki karo Rusija vykdė tuos kontraktus bei aprūpindavo šalis nafta ir dujomis. Tos šalys galbūt neturi patirties, kurią turi Lietuva ir Baltijos šalys, kai dėl politinių priežasčių buvo užsuktas Lietuvai naftos vamzdis ir 1990 metais Lietuva atsidūrė labai nepavydėtinoje situacijoje“, – tvirtino prezidento užsienio politikos grupės vadovė.

„Mes savo pamoką turėjome progą išmokti labai anksti ir todėl buvo pastatytas Būtingės naftos terminalas, ir tas mus įgalino pirkti naftą nepriklausomai nuo Rusijos. Kiek vėliau panašiai įvyko su dujomis ir buvo pastatytas suskystintųjų dujų terminalas“, – pridūrė ji.

Apie E. Macrono skambučius V. Putinu

Prezidento vyriausioji patarėja A. Skaisgirytė mano, kad Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas suprato, jog skambučiai Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui negali priversti jo sustabdyti karo ir kad yra šalių, su kuriomis reikia kalbėti kita kalba negu diplomatinė.

„Manau, kad ir pats prezidentas E. Macronas suprato nenaudingumą tų skambučių. Jeigu pradžioje jis buvo turbūt nuoširdžiai kupinas vilties, kad jo skambučiai, jo įtikinėjimai gali paveikti V. Putiną sustabdyti karą, tai po tiek bandymų turbūt turėjo nusivilti“, – „Žinių radijui“ sakė A. Skaisgirytė.

„Ir jau kurį laiką matėme jį to nebedarant. Tai manau, kad ir jis suprato, jog yra šalių, su kuriomis reikia kalbėti kita kalba negu diplomatine“, – pažymėjo ji.

ELTA primena, kad E. Macronas ne kartą buvo sulaukęs pastabų, kad, nepaisant Rusijos pradėto karo Ukrainoje, ir toliau tęsė pokalbius su V. Putinu. Savo ruožtu pats E. Macronas teigė, kad dialogas su V. Putinu bus labai svarbus užtikrinant geopolitinį stabilumą pasibaigus karui Ukrainoje.

Apie Gegužės 9-ąją

Prezidento vyriausioji patarėja A. Skaisgirytė teigia, kad gegužės 9-ąją, kai Rusijoje įprasta minėti Antrojo pasaulinio karo pergalę, Kremlius gali mėginti parodyti pergalę ir Ukrainoje. Vis tik, pažymi ji, ar Rusijai pavyks įgyvendinti savo siekius, yra didelis klaustukas.

„Mes labai daug girdėjome apie gegužės 9-osios datą. Putinui reikalinga parodyti, kad pergalė buvo ne tik Antrajame pasauliniame kare, pergalė buvo ir Ukrainoje, tačiau, ar įvyks ta pergalė, yra didelis klaustukas“, – antradienį„Žinių radijui“ teigė prezidento užsienio politikos grupės vadovė A. Skaisgirytė. 

Putinui reikalinga parodyti, kad pergalė buvo ne tik Antrajame pasauliniame kare, pergalė buvo ir Ukrainoje.

Prezidento vyriausioji patarėja neatmeta, kad gegužės 9-ąją Rusija gali siekti sukelti provokacijas Padniestrėje, todėl, pažymi ji, privalu būti pasirengusiems sureaguoti į Kremliaus veiksmus. 

„Matėme sprogdinimus Padniestrėje praėjusią savaitę ir kaip buvo iš karto sureaguota. Moldovos Vyriausybė iš karto sušaukė Saugumo tarybos posėdį ir buvo svarstymai, kas, kaip, kodėl tą darė. Vienareikšmio atsakymo, kas ir kodėl tai padarė, tada nebuvo, tačiau aišku, kad kažkas labai norėtų provokuoti ir kelti neramumus, kad gyventojams galbūt sukeltų nerimą, prasidėtų chaotiškas judėjimas“, – teigė A. Skaisgirytė.

„Tai reikia tokiais atvejais rimtai įvertinti provokacijų galimybę ir būti joms pasiruošus. Manau, kad Moldovai pavyko suvaldyti šitą situaciją, ir dabar Moldova jau bus geriau pasirengusi sureaguoti, jei panašūs veiksmai pasikartotų“, – pridūrė ji. 

ELTA primena, kad, artėjant gegužės 9-ajai, politikai bei valstybės institucijų atstovai pradėjo nuogąstauti dėl galimų provokacijų šiai dienai paminėti skirtuose minėjimuose. Viešoje erdvėje baiminamasi, kad gegužės 9-ąjai skirtų minėjimų pagrindinis tikslas galimai būtų ne siekis paminėti Antrojo pasaulinio karo pabaigą, o švęsti karą Ukrainoje.

Rusijoje ir rusų bendruomenėse gegužės 9-ąją minima pergalės prieš nacistinę Vokietiją diena. Tuo metu Europa Antrojo pasaulinio karo pabaigą mini diena anksčiau, gegužės 8-ąją.

Antrajam pasauliniam karui pasibaigus, Lietuva liko ją okupavusios ir represijas prieš taikius gyventojus vykdžiusios Sovietų Sąjungos sudėtyje.

Gairės: Asta Skaisgirytė, Rusija, sankcijos, karas Ukrainoje
Rašyti komentarą
Komentarai (0)

SUSIJUSIOS NAUJIENOS