PREZIDENTŪRA SIŪLO SKIEPŲ KAMPANIJOMS PRAŠYTI VIETINIŲ ĮŽYMYBIŲ PAGALBOS

Prezidento vyriausiasis patarėjas Simonas Krėpšta mano, kad, siekiant paskatinti vakcinaciją lėčiausiai besiskiepijančiose Lietuvos savivaldybėse, tokiose kaip Šalčininkų ar Visagino, reikėtų parengti informacines kampanijas būtent to regiono tautinių mažumų gyventojams suprantama kalba bei pasitelkiant vietinius žinomus asmenis.

„Jungtinė Karalystė turi atskiras informavimo kampanijas atskiroms tautinėms mažumoms, nusitaikant ir komunikuojant tomis kalbomis, kurios yra suprantamos tų mažumų, ir pasitelkiant vietinius, lokalius influencerius, kuriais vietinio, konkretaus regiono žmonės pasitiki“, – antradienį „Žinių radijui“ kalbėjo S. Krėpšta.

Tokią idėją prezidento patarėjas išsakė po to, kai premjerė Ingrida Šimonytė praėjusį penktadienį aplankė lėčiausiai besiskiepijančias savivaldybes, o į Visagino gyventojus netgi kreipėsi rusų kalba. S. Krėpštos nuomone, Vyriausybei reikėtų parengti informavimo kampaniją, kurioje būtent to regiono garsūs žmonės kreiptųsi į vietos gyventojus, ragindami juos vakcinuotis.

Net neabejoju, kad kiekvienas regionas, bendruomenė turi tuos savo influencerius. Juos tiesiog reiktų surasti ir pasitelkti.

„Net neabejoju, kad vertinga konstruoti tokias komunikavimo kampanijas, ta kalba, kuri yra priimtiniausia to regiono gyventojams, tokia forma, kurią jie supranta. Ir jeigu feisbukas yra vienas iš informavimo šaltinių, tai, be jokios abejonės, pateikti konkrečią, tikslią informaciją ir pasitelkti būtent to regiono garsius žmones“, – teigė prezidento Ekonominės ir socialinės politikos grupės vadovas.

Vis dėlto prezidento patarėjas neįvardino konkrečių asmenų, kurie galėtų dalyvauti tokiose informacinėse kampanijose. Tačiau jis tikino, kad kiekviena savivaldybė turi savo vietinius influencerius, kuriais gali būti vietiniai politikai ar ekspertai.

„Net neabejoju, kad kiekvienas regionas, bendruomenė turi tuos savo influencerius. Juos tiesiog reiktų surasti ir pasitelkti. Kalbame apie tikrai lokalius žmones, galbūt tiek iš valdžios įstaigų, tiek ekspertus ar gerbtinus žmones apskritai tose bendruomenėse. Reiktų aktyviau dirbti su jais, ir matome, kad kitose šalyse tokios strategijos pasiteisina ir yra labai aktyviai naudojamos“,– tvirtino S. Krėpšta.