PRIEDAI PRIE ALGŲ: PIRMA – VALDININKAMS, O TIK PASKUI – MEDIKAMS

Valdininkai koronaviruso akivaizdoje pasirūpino priedais prie algų sau, o kaip bus papildomai atlyginama medikams, užkrato židiniuose rizikuojantiems savo gyvybe, paaiškės tik gegužės pradžioje.

Ministerija išsimokėjo

"Dėl padidėjusio darbo krūvio, susijusio su koronaviruso infekcijos pandemijos valdymu, didesnį darbo užmokestį gauna 67 Sveikatos apsaugos ministerijos darbuotojai (SAM) iš 210. Šiems darbuotojams už kovo mėnesį išmokėta papildomai 35,7 tūkst. eurų, neatskaičiavus mokesčių", – "Kauno dieną" informavo SAM Spaudos tarnybos patarėja Gabrielė Banaitytė. Ji pridūrė, kad detalesnės informacijos pateikti SAM negali, mat skaičiavimas būtų imlus laikui, kurio šiuo metu labai trūksta.

Tad galima tik patiems susiskaičiuoti, kad vidutiniškai kiekvienas iš tų 67 SAM valdininkų gavo po 533 eurus, neatskaičiavus mokesčių, bet, matyt, kai kam koronavirusas padėjo papildyti sąskaitą visai solidžia suma.

Solidžius priedus gauna 67 Sveikatos apsaugos ministerijos darbuotojai.

Už papildomą darbą karantino metu priedai mokami ir kitose ministerijose bei Vyriausybės kanceliarijoje, skelbė 15min.lt. Penkiolikai Vyriausybės kanceliarijos darbuotojų skirta 25 proc. atlyginimo priemoka, Ekonomikos ir inovacijų ministerijoje 60-iai iš 175 darbuotojų – 10 arba 20 proc. priemoka, papildomų pinigų sumokėta ir Socialinės apsaugos ir darbo ministerijoje darbuotojams.

Už papildomą darbą gal ir reikia atlyginti. Nors kai mirtino pavojaus akivaizdoje susibūrė tiek savanorių, kurie neatlygintinai padeda gelbėtis nuo viruso ir jo padarinių, valdininkų skrupulingumas skaičiuojant kiekvieną papildomą minutę ir už ją neatidėliojant prisimokant pinigų, kiek begėdiškas. Gal tokio beprecedenčio pavojaus žmonių gyvybėms atveju visų pirma reikėjo pasirūpinti ne mirusiųjų statistiką suvedančiais klerkais, o gyvybes gelbėjančiais medikais. Deja, lig šiol jie papildomai atlyginti tiek, kiek išgalėjo iš savo vidinių rezervų skirti pačios ligoninės.

Iš vidinių rezervų

"Kol kas papildomas atlygis su COVID-19 pacientais dirbantiems medikams priklausė nuo to, kiek geranoriški buvo sveikatos įstaigų vadovai", – konstatuoja Lietuvos medikų sąjūdžio (LMS) vadovo pavaduotoja Jurgita Sejonienė.

Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikose, kuriose ir ji dirba, įsteigtas COVID-19 padalinys, jame dirbantiems medikams iš karto buvo numatytas 50 proc. atlyginimo priedas iš įstaigos lėšų. Tad, pasak J.Sejonienės, šio specialaus padalinio darbuotojai papildomą atlygį gauna, tačiau kyla klausimų dėl, pavyzdžiui, priėmimo skyriuose dirbančių medikų. "Iš esmės visi turėtų būti traktuojami kaip dirbantys su COVID-19 ir visiems mokami priedai", – mano LMS vadovo pavaduotoja.

Kauno klinikinėje ligoninėje, kaip informavo jos komunikacijos specialistas Saulius Tvirbutas, su COVID-19 ligoniais dirba 149 gydytojai, slaugytojos, jų padėjėjos, valytojos. Jiems pagal darbo pobūdį ir sudėtingumą kovą skirtos nuo 15 iki 50 proc. priemokos prie atlyginimo. Priemokos mokamos iš įstaigos lėšų.

Klaipėdos universitetinės ligoninės vyriausiasis gydytojas Vinsas Janušonis informavo, kad kovo mėnesį su galimai COVID-19 infekuotais ar infekuotais pacientais dirbo 268 darbuotojai. Jų atlyginimo priedai už šį darbą buvo nuo 91 iki 963 eurų, priklausomai nuo darbo apimčių ir krūvio.

Respublikinės Šiaulių ligoninės direktoriaus pavaduotoja Aušrelė Šalkauskienė informavo, kad dirbantiems tiesiogiai su COVID-19 pacientais išmokėti 100 proc. kiekvieno darbuotojo pagrindinio darbo užmokesčio dydžio priedai. Tam tikrai darbuotojų daliai, kurie dirbo didelės rizikos zonoje, priedai išmokėti iki 50 proc.

Panevėžio ligoninės medikai, dirbantys su infekuotais pacientais, gavo 15 proc. priedą iš ligoninės lėšų, informavo šios įstaigos viešųjų ryšių specialistas Vytautas Riaubiškis.

Valdininkų uolumo, su kuriuo išsimokėjo priedus sau, deja, nejuntama priimant sprendimus sumokėti už medikų darbą gelbėjant gyvybes.

Atlyginti medikams neskuba

Valdininkų uolumo, su kuriuo išsimokėjo priedus sau, deja, nejuntama priimant sprendimus sumokėti už medikų darbą gelbėjant gyvybes. Sveikatos įstaigų vadovai ilgai buvo palikti nežinioje dėl finansavimo, nes juk dėl karantino nuo kovo 16 d. buvo sustabdytas planinių paslaugų teikimas.

Kovo 31-ąją juos pagaliau pasiekė Valstybinės ligonių kasos (VLK) prie SAM direktoriaus Gintaro Kacevičiaus laiškas, kad už kiekvieną karantino laikotarpio mėnesį bus taikomas mokėjimas pagal vadinamąją vienos dvyliktosios taisyklę. Tai reiškia, kad jei įprastinių paslaugų būtų suteikta mažiau, nei numatyta galiojančioje sutartyje su ligonių kasa, vis vien bus apmokėta pagal sutartyje numatytą kiekį. Pasak G.Kacevičiaus, karantino laikotarpiu gydymo įstaigoms taip garantuojamos stabilios pajamos, užtikrinančios stabilius medicinos personalo atlyginimus.

Papildomas atlygis su COVID-19 pacientais dirbantiems medikams priklausė nuo to, kiek geranoriški buvo sveikatos įstaigų vadovai.

Sveikatos apsaugos ministras kovo 27 d. buvo pasirašęs įsakymą dėl 15 proc. didesnių atlyginimų su užsikrėtusiais COVID-19 pacientais dirbantiems medikams, apmokamų iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšų. Bet tam reikėjo keisti įstatymą, o ir priedas už tokį darbą – švelniai tariant, labai kuklus. Tad kovo 31-ąją Seimas ėmėsi valdančiųjų siūlymo karantino metu medikų atlyginimus padidinti nuo 50 iki 100 proc. Tačiau pritarta kitam – opozicinių konservatorių siūlymui atlyginimus kelti visiems medikams 50 proc., o tiems, kurie dirba su ypač pavojinga užkrečiamąja liga – nuo 100 iki 150 proc. Valdantieji piktinosi – negi kiekvienai ligoninės valytojai mokėsi priedą ir iš kur trauksi tokius pinigus. Jie nesiregistravo į viso projekto priėmimą, todėl nepavyko surinkti būtino minimalaus 71 Seimo nario skaičiaus. Kovojant, kas pasiūlys daugiau, medikai liko visai be nieko – įstatymas liko nepriimtas.

Pagaliau po visuomenės pasipiktinimą sukėlusio šou po savaitės, balandžio 7-ąją Seimas nutarė, kad per karantiną koronaviruso židiniuose dirbantiems sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojams, įskaitant gydytojus rezidentus, turi būti mokamas 60–100 proc. didesnis atlyginimas.

Premjeras Saulius Skvernelis pranešė, kad ankstinamas ir visų medikų atlyginimų kėlimas: planuota tai daryti nuo rugsėjo, tačiau nuspręsta medikų darbo užmokesčio fondą padidinti 18 proc. nuo balandžio.

Tačiau praėjusį ketvirtadienį Seimo opozicijos sušauktame neplanuotame posėdyje, kurį valdančiosios frakcijos boikotavo, LMS vadovė Živilė Gudlevičienė sakė: "Šiandien, balandžio 23 d., nė viena įstaiga dar nežino, iš kokių lėšų ir kokiais mechanizmais bus didinami tiek dirbančių su COVID-19 priedai, tiek medikų atlyginimai. Todėl šiandien, dabar, šioje salėje klausiame – nejaugi tai buvo tik balandžio 1-osios pokštas?"

LMS vadovo pavaduotoja J.Sejonienė "Kauno dienai" sakė, kad posėdžio Seime išvakarėse balandžio 22 d. vėlai vakare paskelbtas ministro Aurelijaus Verygos įsakymas dėl 60–100 proc. priedų prie algos mokėjimo PSDF biudžeto lėšomis. Jie bus mokami nuo karantino paskelbimo mėnesio, tai yra kovo, pradžios iki jo galiojimo mėnesio pabaigos.

Vakar VLK informavo, kad vėliausiai gegužės pirmomis dienomis bus priimta tvarka, kaip bus mokami priedai su COVID-19 pacientais dirbusiems medikams. Tada iš gydymo įstaigų ligonių kasos priims lėšų paraiškas šioms darbo užmokesčio didinimo išlaidoms kompensuoti iš PSDF.

Belieka priminti, kad pirmasis COVID-19 atvejis Lietuvoje nustatytas vasario 28 d. Vadinasi, tik praėjus daugiau kaip dviem kovos su koronavirusu mėnesiams paaiškės, kaip medikams bus atlyginama už jų darbą.

VLK vakar taip pat paskelbė, kad baigiami rengti paskutiniai formalumai ir gegužę gydymo įstaigas turėtų pasiekti papildomos lėšos iš PSDF, kad, kaip žadėjo valdantieji, visų medikų algas nuo balandžio būtų galima pakelti vidutiniškai 18 proc.

Susirgo 359 medikai

Beje, Nacionalinio visuomenės sveikatos centro balandžio 26 dienos duomenimis, COVID-19 dabar serga 265 sveikatos priežiūros specialistai, 94 yra pasveikę. Vadinasi, iš viso koronavirusu užsikrėtė jau 359 medikai.

Apie valdininkus, užsikrėtusius vykdant savo misiją, negirdėti. Daugelis jų dirba nuotoliniu būdu ir pavojus užsikrėsti gali kilti tik nesilaikant karantino reikalavimų. O tarp tų, kurie dirba ne nuotoliniu būdu, pasitaikė tokių, kurie net dėl COVID-19 testo pasinaudojo tarnybine padėtimi.

Dauguma medikų užsikrėtė darbo poste, iš dalies ir dėl akivaizdžiai klaidingų valstybės sprendimų. Medikai ragino apsaugos priemones suteikti visiems medikams, nes visi tiesiogiai kontaktuoja su pacientais ir nežinia, ar kuris neužsikrėtęs koronavirusu. Tačiau ekstremaliosios situacijos operacijų vadovas – sveikatos apsaugos ministras A.Veryga karantino pradžioje pareiškė, kad apsaugos priemonės duodamos tik tiems, kurie iš tikrųjų dirba su COVID-19 pacientais. Toks sprendimas sukėlė pavojų ne tik medikams, bet ir visai visuomenei, nes daugybė medikų susirgo ar turėjo izoliuotis, o ištisos sveikatos apsaugos įstaigos ar jų padaliniai negalėjo funkcionuoti.