PRITARTA: KAI KURIE PARLAMENTARAI TURĖTŲ MOKĖTI UŽ SEIMO VIEŠBUČIO NUOMĄ, JEI JAME GYVENS

Seimas šią savaitę ėmėsi nagrinėti Seimo statuto pataisų projektus, kuriais būtų keičiama parlamentarų aprūpinimo viešbučiu, išeitinių išmokų mokėjimo tvarka.

Bendru sutarimu po pateikimo pritarta projektui, kad Vilniuje nekilnojamo turto turintys parlamentarai turėtų mokėti už parlamento viešbučio nuomą, jei jame gyventų.

Šiuo metu gyvenamojo ploto Vilniuje neturintys Seimo nariai už gyvenimą parlamento viešbutyje nemoka, o turintys nekilnojamo turto sostinėje gali gyventi viešbutyje, jei yra vietų, mokėdami tik už komunalines paslaugas.

Taip pat po pateikimo buvo pritarta pataisoms, kad išeitinės Seimo nariams baigus kadenciją būtų mokamos dalimis, o ne visa iškart, ir tuo atveju, jei nepradeda dirbti darbo valstybės sektoriuje.

Seimo statuto pataisa numato, kad išmokos neperrinktiems ar nekandidatavusiems Seimo nariams mokėjimas būtų nutraukiamas eksparlamentarui pradėjus dirbti darbą, apmokamą iš valstybės ar savivaldybės biudžeto.

Pataisas inicijavusių konservatorių frakcijos seniūnė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė teigia, kad tvarka, kai nutrūkus Seimo nario įgaliojimams visa išeitinė išmoka išmokama iš karto, yra ydinga.

Anot jos, išmoka neturėtų būti mokama buvusiam Seimo nariui įsidarbinus valstybės sektoriuje ar po trumpos pertraukos grįžus į parlamentą, pavyzdžiui, kitam Seimo nariui atsisakius mandato.

Seimo statutas dabar numato, kad pasibaigus kadencijai ir Seimo nario neperrinkus, jam išmokama tiek vidutinių mėnesinių Seimo nario atlyginimų dydžio išeitinė išmoka, kiek metų nepertraukiamai truko jo kadencija Seime. Ši išmoka yra ne mažesnė kaip dviejų ir ne didesnė kaip šešių vidutinių mėnesinių Seimo nario atlyginimų dydžio.

Išeitinė išmoka nemokama, jeigu Seimo narys vėl išrenkamas Seimo nariu kitai kadencijai.