– Manau, kad čia jau kalbame apie fundamentalius suvereniteto ir teritorinius klausimus, taip pat apie prezidento galias. Karo metu prezidento galios yra vienokios, tačiau jis vis tiek turi atsižvelgti į žmonių valią. Jeigu paklaustume Ukrainos žmonių – jei būtų įmanoma surengti referendumą – nesu tikras, kad ukrainiečiai sutiktų atiduoti Krymą Rusijai. Ypač žinant, kiek kovų jau įvyko, kiek gyvybių paaukota. Nemanau, kad jie pasirengę tai atiduoti. Tai, mano manymu, yra didelis tiek teisinis, tiek visuomenės apsisprendimo klausimas. Net ir Volodymyras Zelenskis, greičiausiai, negalėtų aiškiai atsakyti į tokį klausimą, net jeigu jam, tarkime, Donaldas Trumpas pasiūlytų „atiduoti Krymą mainais į taiką“.

– Jeigu Ukraina sutiktų, tai reikštų, kad ir Europos šalys turėtų pripažinti Krymą Rusijai?

– Vėlgi, čia daug iškyla išvestinių klausimų iš šito. Kalbant apie situaciją de facto ir de jure – tai skirtingi dalykai. Jeigu atiduoda Krymą Rusijai, bet niekada nepripažįsta. Tai pripažinimo klausimas. Istoriškai valstybių užsienio politika rėmėsi tuo, kad negalima pripažinti teritorijų užgrobimo. Prisiminkime Welles deklaraciją 1940 m. – JAV niekada nepripažino Baltijos šalių okupacijos. Tai suteikė mums vilties, skatino toliau kovoti, siekti laisvės. Panašiai ir su Krymu – 2018 m. JAV valstybės sekretorius Mike Pompeo, dirbęs Trumpo administracijoje, pasirašė vadinamąją Krymo deklaraciją. Joje aiškiai pasakyta: Krymas yra neatskiriama Ukrainos dalis ir JAV niekada nepripažins jo aneksijos.

– Tačiau jei pasiklausytume Sergejaus Lavrovo cinizmo, net JAV televizijoje jis sako – tai mūsų teritorija ir mes dėl jos net nesiderame, tai nėra derybų objektas.

– Čia reikia žiūrėti derybinius aspektus. Manau, kad galime mokytis iš to, ką daro D. Trumpas – jis geba pakeisti nuomonę. Kartais tai gerai, kartais blogai. Tačiau šiuo atveju svarbu, kad V. Putinas nesiekia taikos. Jis nedaro jokių nuolaidų, nesiima jokių žingsnių taikos link. Tai labai aiškiai rodo V. Zelenskis, patys ukrainiečiai, taip pat ir europiečiai. Jie sako: „Žiūrėkite, V. Putinas ir toliau atakuoja civilius gyventojus, mėto bombas.“ Tad apie jokią taiką, jokį traukimąsi net negali būti kalbos.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Ką sako jūsų kolegos iš kitų valstybių? Ar girdite signalų, kad amerikiečiai jau supranta, jog V. Putinas nenori taikos? Kol kas tokių signalų nebuvo – priešingai, buvo kalbama, kad, galbūt, su juo galima susitarti.

– Signalai iš D. Trumpo aplinkos ir aukščiausiojo politinio lygmens – tai vienas lygmuo. Kitas – tai Valstybės departamentas, ministrų lygmens pareigūnai. Dar vienas – Kongresas. Ir, žinoma, pati visuomenė. Aš manau, kad visuomenė labai aiškiai išreiškė savo poziciją apklausose, kurios pasirodė prieš dvi savaites. 60 proc. amerikiečių remia Ukrainą, o tik 2 proc. – Rusiją. Ilgalaikėje politinėje perspektyvoje remti Rusiją, jos diktatūrą ir autoritarinę, faktiškai monarchinę sistemą, yra politiškai neįmanoma. Būtent visuomenės pozicija galiausiai turi atsispindėti ir valstybės valdyme. Ir tai jau atsispindi Kongrese. Kongreso nariai puikiai supranta, kas yra agresorius, kas yra auka, ir kas yra šio konflikto esmė. Šiuo metu vyksta įvairūs diplomatiniai viražai, galimai bandant atitraukti Rusiją nuo Kinijos. Kalbama apie vadinamąjį „atvirkštinį Kissingerį“ ar „atvirkštinį Nixoną“ – tai teorijos, bet jos svarstomos. Vis dėlto manau, kad D. Trumpą galima paveikti. Ir tai, ką šiuo metu daro V. Zelenskis, ką daro Europos lyderiai – būtent tai ir reikia daryti.

– Rusija taip pat daug kalba apie sankcijas. Viena iš sąlygų galimai taikai ar paliauboms turėtų būti sankcijų panaikinimas. Rusija labai aiškiai įvardija, kokių sankcijų ir kada. Ar europiečiai su tuo sutiks? Ar jie sutiks, jei JAV sakys – eikim toliau? Nes tai, ką jūs ir kiti politikai nuolat pabrėžiate, yra svarbu: sankcijų panaikinimas leistų Rusijai atkurti savo pramonę, vėl gauti technologijas, kurių dabar stokoja ir toliau ruoštis karui vėl.

Bet sakyti, kad, žiūrėkite, D. Trumpas palaiko Rusiją būtų absoliučiai neteisinga. Šiuo metu bandoma ieškoti visų įmanomų būdų, kaip pasiekti taiką.

– Na, aš manau, kad sankcijų sušvelninimas ar visiškas jų atšaukimas turėtų būti paskutinis derybų etapas. Pirmiausia turime pasiekti tai, ko siekiame – taikos. Ilgalaikės taikos, kuri išliktų ir nebūtų sugriauta po mėnesio ar metų. Tam reikalinga tai, ką mes puikiai žinome – remti Ukrainą, aprūpinti ją ginklais. Tam, kad Ukrainos pozicija prie derybų stalo būtų stipresnė už Rusijos. Daug kas priklauso nuo pačių Jungtinių Valstijų ir nuo Europos – kiek jos dar galės remti Ukrainą. Sankcijų klausimas yra vėlesnis. Tik tada, kai Rusija iš tiesų pasiduos – o tai, mano manymu, žvelgiant iš V. Putino perspektyvos, yra neįmanoma. Jis negali sau leisti pralaimėti.

– Jis negali atsitraukti iš tų teritorijų, kurias šiuo metu bent iš dalies kontroliuoja.

– Aš manau, kad negali. Todėl ir mano metų pradžioje išsakyta prognozė nepasikeitė – šiemet ugnies nutraukimo nebus. Nuo taikos esame dar labai toli. Europa turi pakeisti savo poziciją – remti Ukrainą dar stipriau, duoti jai daugiau svertų. JAV taip pat turi įvykti tam tikras lūžis. Tai gali užtrukti, bet mes nenuleidžiame rankų. Tiek Kongrese, tiek net D. Trumpo aplinkoje yra žmonių, kurie supranta Rusijos keliamą grėsmę ir žino, ką reikia daryti, kaip remti Ukrainą, padėti jai žengti į priekį. Kad kai galiausiai įvyks derybos, Ukraina jose dalyvautų iš stiprios pozicijos, o ne kaip dabar – neturėdama pakankamai svertų. Aišku, daug kas čia lieka spėlionių lygmenyje – negalime visko numatyti. Bet sakyti, kad, žiūrėkite, D. Trumpas palaiko Rusiją būtų absoliučiai neteisinga. Šiuo metu bandoma ieškoti visų įmanomų būdų, kaip pasiekti taiką.