REITINGAI: TIRPSTA VILNIAUS IR KAUNO MERŲ BEI SEIMO PIRMININKO PALANKUS VERTINIMAS

Visuomenės nuomonės apklausos rodo tendenciją, kad per nepilną pusmetį stipriai aptirpo dviejų didžiausių Lietuvos miestų merų palankaus vertinimo reitingas. Nepaisant siekio prie Kauno miesto prijungti dalį Kauno rajono, laikinosios sostinės mero Visvaldo Matijošaičio reitingas per pastaruosius 5 mėnesius sumažėjo 16 procentinių punktų, o ginčuose dėl atminimo lentos generolui Vėtrai atsidūrusio Remigijaus Šimašiaus palankus vertinimas sublogo 7 procentiniais punktais. Tuo tarpu premjero Sauliaus Skvernelio reitingo šuoliui pastarąjį mėnesį konkurentų nebuvo. Vyriausybės vadovo palankus vertinimas augo 8 procentiniais punktais.

Reitingo dėl užsitęsusio konflikto su „valstiečių“ lyderiu Ramūnu Karbauskiu nebeaugino ir iš savo posto trauktis atsisakantis Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis. Jo palankaus vertinimo reitingo smuktelėjimas, rodo naujienų agentūros ELTA užsakymu rinkos ir viešosios nuomonės tyrimų kompanijos „Baltijos tyrimai“ rugpjūčio 26–rugsėjo 8 dienomis atliktų apklausų duomenys, pastarąjį mėnesį buvo vienas ryškiausių.

Kaip parodė atlikta apklausa, didžiausius palankaus vertinimo nuostolius per mėnesį patyrė Kauno meras V. Matijošaitis (50 proc. vertina palankiai ir 34 proc. nepalankiai) bei europarlamentaras Liudas Mažylis (54 proc. palankiai ir 20 proc. nepalankiai). Lyginant su liepos mėnesio duomenimis, abiejų palankaus vertinimo reitingas smuktelėjo 6 procentiniais punktais.  

Panašiai, 5 procentais, krito ir į konfliktiniuose kontekstuose minimų politikų – posto netekti artimiausiu metu galinčio Seimo pirmininko V. Pranckiečio bei Vilniaus mero R. Šimašiaus palankaus vertinimo reitingas. Iš ginčų su „valstiečių“ lyderiu neištrūkstantį V. Pranckietį šiuo metu palankiai vertina 50 proc., o nepalankiai – 33 proc. piliečių, tuo tarpu R. Šimašių palankiai vertina 33 proc., o nepalankiai – 51 proc.

Visgi žvelgiant į pastarųjų apklausų duomenis į akis krinta tendencingas didžiausių Lietuvos miestų merų palankaus vertinimo smukimas. Lyginant su jų vertinimais iš karto po mero rinkimų šių metų kovo pradžioje, R. Šimašiaus vertinimas per pastaruosius 5 mėnesius pablogėjo 7 procentiniais punktais (nuo 40 proc. vertinančių palankiai iki 33 proc. nepalankiai). Tuo tarpu V. Matijošaičio palankus vertinimas per tą patį laikotarpį sumažėjo net 16 procentinių punktų (nuo 66 proc. vertinančių palankiai iki 50 proc.), o gyventojų, jį vertinančių nepalankiai, dalis padvigubėjo (nuo 17 proc. iki 34 proc.).

Per mėnesį viešojoje erdvėje pastaruoju metu mažiau figūruojančios buvusios finansų ministrės Ingridos Šimonytės palankus vertinimas taip pat smuktelėjo. Gyventojų, palankiai vertinančių Seimo narę I. Šimonytę, dalis liepos mėnesį buvo 4 proc. gausesnė. Šią Seimo narę šiuo metu palankiai vertina 41 proc. ir nepalankiai 47 proc. piliečių.

Tuo tarpu didžiausias pozityvas visuomenėje jautėsi vertinant premjerą Saulių Skvernelį. Per mėnesį net 8 procentiniais punktais padaugėjo gyventojų, kurie palankiai vertina ministrą pirmininką. Šiuo metu jį palankiai vertina 50 proc. gyventojų ir nepalankiai 41 proc.

Taip pat 4 procentiniais punktais pagerėjo užsienio reikalų ministro Lino Linkevičiaus (55 proc. palankiai ir 31 proc. nepalankiai) ir Lietuvos centro partijos pirmininko Naglio Puteikio (34 proc. palankiai ir 47 proc. nepalankiai) vertinimas. 3 procentiniais punktais gyventojai palankiau įvertino žurnalistą Edmundą Jakilaitį (49 proc. vertina palankiai ir 32 proc. nepalankiai), Europos Parlamento narę Aušrą Maldeikienę (44 proc. vertina palankiai ir tiek pat nepalankiai) bei filosofą Arvydą Juozaitį (35 proc. palankiai ir 34 proc. nepalankiai).

Kitų politikų ir visuomenės veikėjų vertinimai reikšmingai nepakito.

Šiuo metu Lietuvos gyventojai palankiausiai vertina šalies prezidentus. Dabartinį šalies prezidentą Gitaną Nausėdą 83 proc. piliečių įvertino palankiai ir 9 proc. nepalankiai – tai mažiausiais nepalankus vertinimas iš visų šiame reitinge esančių visuomenės veikėjų.

Prezidentą Valdą Adamkų palankiai vertina 80 proc. ir 11 proc. nepalankiai. Vasarą kadenciją baigusią šalies vadovę Dalią Grybauskaitę 65 proc. įvertino palankiai ir 28 proc. piliečių deklaravo esą neigiamos nuomonės jos atžvilgiu.

Toliau geriausiai vertinamų veikėjų penketuke rikiuojasi užsienio reikalų ministras L. Linkevičius, europarlamentaras Liudas Mažylis.

Apklausos rezultatai rodo, kad reitinge yra dar 12 politikos bei visuomenės veikėjų, kuriais gyventojai labiau pasitiki, nei nepasitiki – tai V. Pranckietis, europarlamentarė Vilija Blinkevičiūtė (palankiai vertina 50 proc. ir nepalankiai 34 proc.), V. Matijošaitis, S. Skvernelis, E. Jakilaitis, buvusi žurnalistė Rūta Janutienė (48 proc. palankiai ir 33 proc. nepalankiai), buvęs susisiekimo ministras Rokas Masiulis (atitinkamai 46 proc. ir 34 proc.), kadenciją baigęs eurokomisaras Vytenis Povilas Andriukaitis (45 proc. ir 36 proc.), iš politikos pasitraukęs diplomatas Vygaudas Ušackas (43 proc. ir 32 proc.), „tvarkiečių“ lyderis Remigijus Žemaitaitis (42 proc. ir 35 proc.), žurnalistas Andrius Tapinas (39 proc. ir 36 proc.) bei A. Juozaitis.

 Nepalankiausiai (nepalankiai juos įvertino daugiau nei pusė apklaustųjų) šių metų vasaros pabaigoje Lietuvos gyventojai įvertino Ramūną Karbauskį (66 proc. nepalankiai ir 25 proc. palankiai), buvusį Vilniaus merą Artūrą Zuoką (63 proc. nepalankiai ir 20 proc. palankiai), sveikatos apsaugos ministrą Aurelijų Verygą (atitinkamai 63 proc. ir 26 proc.), „socialdarbiečių“ lyderį Gediminą Kirkilą (60 proc. ir 26 proc.), profesorių Vytautą Landsbergį (60 proc. ir 28 proc.), konservatorių lyderį Gabrielių Landsbergį (58 proc. ir 31 proc.), europarlamentarą Valdemarą Tomaševskį (56 proc. ir 20 proc.), Europos Parlamento rinkimuose sėkmės nebesusilaukusį Rolandą Paksą (56 proc. ir 27 proc.), Darbo partijos lyderį Viktorą Uspaskichą (52 proc. ir 31 proc.), ekspremjerą Algirdą Butkevičių (52 proc. ir 34 proc.) ir Remigijų Šimašių.

Apklausa vyko 2019 m. rugpjūčio 26- rugsėjo 8 dienomis. Tyrimo metu apklausta 1019 Lietuvos gyventojų (nuo 18 metų ir vyresni), apklausa vyko 118 atrankos taškų. Apklaustųjų sudėtis atitinka 18 metų ir vyresnių Lietuvos gyventojų sudėtį pagal lytį, amžių, tautybę, gyvenvietės tipą. Apklaustų žmonių nuomonė rodo 18 metų ir vyresnių Lietuvos gyventojų nuomonę. Tyrimų rezultatų paklaida iki 3 proc.