RIMTAI NEŽIŪRI Į URM PAŽYMĄ: G. NAUSĖDA ŽADA ATSTOVAUTI LIETUVAI EVT TOLIAU

Prezidentūra rimtai nevertina Užsienio reikalų ministerijos (URM) parengtos pažymos, kuri, konservatorių manymu, rodo, kad valdantieji savo rankose jau dabar turi visus kozirius neleisti vien tik prezidentui Gitanui Nausėdai Europos Vadovų Taryboje (EVT) atstovauti Lietuvai.

Pasak šalies vadovo vyriausiosios patarėjos Astos Skaisgirytės, galima tik apgailestauti, kad valdančioji konservatorių frakcija šį klausimą taip intensyviai kelia nesibaigiančios pandemijos metu.

„Ši diskusija yra primesta, ir pandemijos metu, kai yra tokių neatidėliotinų klausimų, kaip žmonių vakcinavimas ir pandemijos suvaldymas, ekonomikos atgaivinimas, kalbėti apie tai, kas atstovaus Europos Vadovų Taryboje (...), yra mažų mažiausiai neatsakinga. Galima tik apgailestauti, kad ši diskusija yra tęsiama. Prezidentas atsiremia į savo konstitucines galias atstovauti Lietuvai užsienyje ir šių galių rėmuose jis toliau veikia ir ketina toliau veikti“, – LRT radijui tvirtino A. Skaisgirytė.

Patarėja nesiėmė komentuoti konservatorių frakcijai priklausančio Mato Maldeikio ruošiamo įstatymo, kuriuo būtų siekiama reglamentuoti Lietuvos atstovavimo EVT tvarką. Pasak jos, pagrindinis kriterijus šiai iniciatyvai turėtų būti atitiktis Konstitucijai.  

„Jeigu taip nebūtų – tai tada Seimo narys Maldeikis turi problemą“, – sakė A. Skaisgirytė, pažymėdama, kad prezidentas tokį įstatymo projektą tikrai vetuotų.

Jeigu taip nebūtų – tai tada Seimo narys Maldeikis turi problemą.

Apskritai, teigė A. Skaisgirytė, nėra jokių rimtų priežasčių keisti nusistovėjusią atstovavimo EVT tvarką. Tai, kad konservatoriai tokią iniciatyvą iškėlę būtent dabar, sakė patarėja, leidžia galvoti, jog žaidžiami politiniai žaidimai.

„Mes nematome priežasčių, kodėl ji turėtų keistis (...). Kur konservatorių partija buvo prieš 12 metų? Jie galėjo šį klausimą kelti prieš 12 metų, kada buvo valdžioje. Deja, jie šio klausimo nekėlė, dabar tik pradėjo kelti. Tai užduoda tokį nemalonų prieskonį, kad tai yra tik politinio žaidimo dalis“, – apibendrino A. Skaisgirytė.

TS-LKD frakcijoje išplatinta URM pažyma ir laiškas

Konservatorių frakcijos Seime seniūnė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė pastarąją savaitę frakcijos kolegas laišku informavo apie iš URM atėjusią pažymą, aiškinančią, kas formuoja Lietuvos poziciją Europos Vadovų Taryboje bei kas paskiria į EVT vykstančios delegacijos sudėtį. Šį laišką pavyko gauti naujienų agentūrai ELTA.

Pažymą „dėl Lietuvos pozicijų Europos Vadovų Taryboje rengimo, derinimo, atstovavimo ir atsiskaitymo už jas“ paprašė paruošti Seimo Europos reikalų komitetas.

R. Morkūnaitė-Mikulėnienė, informuodama apie gauto URM išaiškinimo turinį išsiųstame laiške konservatorių frakcijos nariams pažymėjo, kad esama argumentų, leidžiančių teigti, jog jau dabar šaliai atstovauti EVT galėtų ne prezidentas, bet Vyriausybės vadovas.

URM išaiškinimą referuodama R. Morkūnaitė-Mikulėnienė frakcijos kolegoms pažymėjo, kad jei būtų preciziškai laikomasi galiojančio teisinio reguliavimo, valdančiųjų rankose jau dabar yra visi įgaliojimai, leidžiantys tiesiog nesuteikti prezidentui teisės atstovauti Lietuvos pozicijai Europos Vadovų Taryboje.

„Iš pateiktos informacijos paaiškėjo, kad delegacijos sudėtį prieš kiekvieną EVT nustato Užsienio reikalų ministerija – t.y. Lietuvos Respublikos Vyriausybės sudėtinė dalis. Atitinkamai iš to išplaukia, kad Europos reikalų komitetas, kaip mandatuojantis Lietuvos poziciją, už kurią Vyriausybė turi atsiskaityti, gali rekomenduoti Vyriausybei preciziškai laikytis galiojančio teisinio reguliavimo ir atstovauti Lietuvos pozicijai deleguoti Ministro Pirmininko vadovaujamą delegaciją“, – savo laišką užbaigdama teigia konservatorių frakcijos seniūnė.

A. Ufarto / Fotobanko nuotr.

V. Sinkevičius: URM pažyma situacijos nekeičia

Vienas iš Lietuvos Konstitucijos kūrėjų, Mykolo Romerio universiteto (MRU) profesorius Vytautas Sinkevičius, reaguodamas į praėjusią savaitę Užsienio reikalų ministerijos (URM) parengtą pažymą, kuri, konservatorių teigimu, sustiprins valdančiųjų poziciją persvarstant tik prezidento Gitano Nausėdos dalyvavimą Europos Vadovų Taryboje (EVT), nesutinka, kad šis dokumentas galėtų kažką pakeisti. Jo nuomone, turime vadovautis Konstitucijos nuostatomis, kurios yra labai aiškios.

„Turėtume pažiūrėti į Konstituciją, kurioje aiškiai parašyta, kad prezidentas atstovauja Lietuvos valstybei, sprendžia pagrindinius politikos klausimus ir kartu su Vyriausybe vykdo užsienio politiką. Rasti argumentų, kad galima uždrausti prezidentui važiuoti į EVT būtų labai sunku, iš Konstitucijos jie nekyla“, – teigė profesorius V. Sinkevičius.

Turėtume pažiūrėti į Konstituciją, kurioje aiškiai parašyta, kad prezidentas atstovauja Lietuvos valstybei, sprendžia pagrindinius politikos klausimus ir kartu su Vyriausybe vykdo užsienio politiką.

Kai kurių konservatorių frakcijos narių nuomone, URM pažyma sukūrė daugiau aiškumo ir pateikė daugiau argumentų, kad jau į artimiausias EVT galėtų vykti premjerė Ingrida Šimonytė.

Tuo tarpu prof. V. Sinkevičius pažymi, kad prezidentas sprendžia pagrindinius užsienio politikos klausimus ir toks nutarimas reikštų, kad jis yra nustumiamas nuo tų klausimų sprendimo.

„Galbūt mums reikėtų paaiškinimo, kokiu būdu jis sprendžia pagrindinius užsienio politikos klausimus. Ir aišku, kad jis vienas negali primesti savo požiūrio į užsienio politiką visai Lietuvai. Jis turi derinti pozicijas ir su Vyriausybe, ir su Užsienio reikalų ministerija, ir su Seimu“, – argumentavo profesorius.

Kalbėdamas apie galimą sprendimą šioje situacijoje, V. Sinkevičius mano, kad tai yra politinio susitarimo procesas. Tuo tarpu vienas iš konservatorių frakcijos narių, Matas Maldeikis, praėjusią savaitę Eltai minėjo, kad yra rengiamas įstatymas, kuris nurodytų prezidento vietą europinėje darbotvarkėje ir įgalintų Vyriausybės vadovą taip pat atstovauti Lietuvai atstovauti EVT.

„Nemanau, kad galima priimti kokį nors įstatymą ir suvaržyti prezidento teisę dalyvauti EVT, nebent būtų pakeista Konstitucija. Jei iš Konstitucijos būtų išbraukta nuostata, kad prezidentas atstovauja Lietuvos valstybei, sprendžia pagrindinius Lietuvos užsienio politikos klausimus, tuomet būtų galima Konstituciją aiškinti kitaip“, – sakė vienas iš Lietuvos Konstitucijos kūrėjų V. Sinkevičius.

Profesoriaus nuomone, jeigu Seimas priimtų įstatymą, apribojantį prezidento galias, arba Vyriausybė priimtų nutarimą, kuris suvaržytų prezidento teisę, tuomet tą įstatymą ar Vyriausybės nutarimą būtų galima skųsti Konstituciniam Teismui ir klausti, ar tai neprieštarauja Konstitucijai. Tačiau kol tokio akto ar įstatymo nėra, jokios URM pažymos ar projektai negali būti skundžiami Konstituciniam Teismui.

Pastaruosius kelis mėnesius daugiausiai konservatorių keltas klausimas, kad reikėtų atsisakyti susiklosčiusios praktikos, kai Lietuvai EVT atstovauja tik šalies vadovas, sukėlė nemažas trintis su G. Nausėda. Valdančiųjų atstovai ne kartą išsakė nuomonę, kad kur kas efektyviau būtų, jei Lietuvos pozicijoms EVT atstovautų Vyriausybės vadovas.

Premjerė I. Šimonytė yra sakiusi, kad, atsižvelgiant į posėdžių turinį, Vyriausybės vadovas ir prezidentas Lietuvai EVT galėtų atstovauti pakaitomis. Tačiau G. Nausėda kelis kartus yra pareiškęs nematąs jokio reikalo keisti esamos praktikos.