Galutinis rinkėjų aktyvumas: galime pretenduoti į rekordą ES | Diena.lt

GALUTINIS RINKĖJŲ AKTYVUMAS: GALIME PRETENDUOTI Į REKORDĄ ES

Sekmadienį vykusiuose Prezidento ir Europos Parlamento rinkimuose iki 20 val., Vyriausiosios rinkimų komisijos duomenimis, balsavo 42,69 proc. rinkėjų.

Per išankstinius rinkimus balsavo 10,74 proc. rinkėjų, tad iš viso Prezidento ir Europos Parlamento rinkimuose, 20 val. duomenimis, dalyvavo 53,43 proc. rinkėjų.

Prieš dvi savaites vykusiuose rinkimuose iki 20 val. balsavo 56,45 proc. rinkėjų.

Balsavimas rinkimų apylinkėse vyko nuo 7 iki 20 val.

Policija ir VRK teigia, kad rimtų pažeidimų kol kas neužfiksuota, tiriami keli skundai dėl galimo agitacijos draudimo pažeidimo.

VRK teigia tikrinanti kelis skundus, kad žiniasklaidoje skelbiama informacija turi agitacinio turinio elementų.

„VRK gavo keletą pranešimų apie galimus agitacijos tvarkos pažeidimus, nurodoma, jog šiandieną kai kuriuose portaluose skelbiama informacija, pranešimai, turintys agitacinio turinio elementų. Mes tą informaciją tikriname“, – sekmadienį spaudos konferencijoje pranešė komisijos pirmininkė Laura Matjošaitytė.

Policijos atstovas Ramūnas Matonis BNS sekmadienį ryte sakė, kad per išankstinį balsavimą antrame ture sulaukta aštuonių pranešimų apie galimus pažeidimus, o balsavimo dieną sekmadienį gauti šeši pranešimai. Ikiteisminių tyrimų nėra pradėta. Didžioji dalis gautų pranešimų yra dėl galimai neleistinos agitacijos.

„Situacija rami, viskas vyksta sklandžiai, kažkokių ypatingų įvykių nėra. Esame gavę aštuonis pranešimus nuo išankstinio balsavimo pradžios, didžioji dalis jų yra dėl neleistinos agitacijos. Ikiteisminių tyrimų kol kas nėra pradėta“, – BNS sakė R. Matonis.

Per minėtą laikotarpį surašytas vienas administracinio nusižengimo protokolas dėl to, kad šį antradienį Alytuje suplėšytas vieno iš kandidatų plakatas.

Rekordas ES

Pagal rinkėjų aktyvumą Europos Parlamento rinkimuose Lietuva gali pretenduoti į tam tikrą rekordą visose Europos Sąjungoje, sako Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) pirmininkė Laura Matjošaitytė.

„Išaugęs rinkėjų susidomėjimas Prezidento rinkimais išaugino ir rinkėjų aktyvumą EP rinkimuose. Galima konstatuoti, kad rinkėjų aktyvumas Europos Parlamento rinkimuose yra per 50 proc. - toks pat, kaip ir Prezidento rinkimuose. Matyt, galime pretenduoti į tam tikrą rekordą visoje Europos Sąjungoje“, - sekmadienį užsidarius rinkimų apylinkėms spaudos konferencijoje sakė L. Matjošaitytė.

Pasak jos, 2009 metais kai antrojo Prezidento rinkimų turo nevyko Lietuvoje, rinkėjų aktyvumas Europos Parlamento rinkimuose buvo tik 20,98 proc.

Politologai: aktyvumas buvo gana įprastas

Aktyvumas antrajame prezidento rinkimų ture buvo gana įprastas, todėl sudėtinga kalbėti apie ženklią naudą vienam ar kitam rinkimuose besivaržančiam kandidatui, sako politologai.

„Nelabai galime pasakyti, kam jis būtų naudingesnis. Kadangi jis žemesnis tik faktiškai trimis procentiniais punktais negu pirmame ture, manau, esminės įtakos rezultatams jis nepadarys“, – BNS sakė Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto politologė Ainė Ramonaitė.

Prezidento rinkimų antrajame ture dalyvavo 53,43 proc. rinkėjų. Pirmajame ture aktyvumas siekė 57 proc.

Pasak A. Ramonaitės, panašus procentas rinkėjų „nubyrėjo“ visuose miestuose, todėl negalima daryti išvados, kieno rinkėjai nusprendė nebalsuoti.

„Nėra didelis skirtumas, palyginus aktyvumą tarp pirmojo ir antrojo turo ir, matyt, neatėjo tie, kurie jau labai tvirtai buvo apsisprendę balsuoti už tuos kandidatus iš tų likusių septynių ir nebuvo alternatyva nei I. Šimonytė, nei G. Nausėda“, – svarstė Karo akademijos politologė Jūratė Novagrockienė.

VDU Politikos mokslų ir diplomatijos fakulteto docentas Gintaras Šumskas pastebėjo, kad aktyvumas buvo „mums labai įprastas ir, kaip antram turui, visai neblogas“.

Pasak G. Šumsko, manant, kad į rinkimus atėjo panašus elektoratas kaip ir pirmajame ture, geresnes pozicijas turi G. Nausėda, nes jį apklausose daugiau žmonių įvardijo kaip antrąjį pasirinkimą, jeigu į antrąjį turą nepatektų jų kandidatas.

„Jeigu mes darysime prielaidą, kad atėjo daugmaž tie patys ir į pirmąjį, ir į antrąjį turą, panašu, kad palankiau balsai persiskirstys G. Nausėdos naudai“, – sakė jis.

Kalbėdamas apie Europos Parlamento rinkimus, G. Šumskas pastebėjo, jog gana aukštas aktyvumas Šalčininkų, Širvintų ir Vilniaus rajonų savivaldybėse yra palankus Lietuvos lenkų rinkimų akcijai – krikščioniškų šeimų sąjungai.

„Panašu, kad Šalčininkai, Vilniaus rajonas, Širvintos labai drausmingai atėjo. Panašu, kad jie labai gerai mobilizavosi ir turės tą vietą“, – sakė jis.

J. Novagrockienė spėjo, jog Europos Parlamento rinkimuose žmonės labiau linko palaikyti tradicines partijas ir nepasiduos euroskepticizmui.

Pasak A. Ramonaitės, šie Europos Parlamento rinkimai bus labai geras ženklas partijoms, ko tikėtis Seimo rinkimuose.

„Vienas dalykas yra aiškus, kad pagal šių metų Europos Parlamento rinkimus pakankamai gerai galėsime spėti ir ateinančių Seimo rinkimų nuotaikas. Kadangi aktyvumas daugiau–mažiau panašus kaip ir Seimo rinkimuose, matysime išankstinį paveikslą“, – sakė ji.

Prezidento rinkimai paveiks EP rinkimus

Sekmadienį vykstančiuose rinkimuose sociologė Rasa Ališauskienė prognozavo 53-54 procentų aktyvumą.

„Baltijos tyrimų“ direktorės R. Ališauskienės teigimu, nebelikus referendumo dėl dvigubos pilietybės klausimo, kuklesnis užsienyje gyvenančių Lietuvos piliečių aktyvumas šiek tiek sumažins prie balsadėžių atėjusiųjų statistiką. Taip pat, pabrėžė ji, šiek tiek mažiau prie balsadėžių ateis ir Lietuvoje gyvenančių rinkėjų. Ji pridūrė, kad, ko gero, didžiausia tikimybė, jog į rinkimus šį sekmadienį neis tie, kurie pirmajame ture balsavo už Arvydą Juozaitį.

„Manau, kad daugiausiai į rinkimus neateis pirmajame ture balsavusiųjų už A. Juozaitį. O kalbant apskritai apie tuos, kurie balsavo pirmajame ture, veikiausiai ateis ir į antrąjį turą, o tie, kurie nebalsavo pirmajame, vargu ar ateis apskritai šiandien“, – sakė sociologė.

Viešojoje erdvėje pasigirdusios replikos, kad abu kandidatai, Ingrida Šimonytė ir Gitanas Nausėda, esą yra labai panašūs, todėl tai gali sumažinti ir rinkimų aktyvumą, tvirtino R. Ališauskienė, yra ne visiškai pagrįstos. Sociologės nuomone, pastarąsias savaites vykę debatai tarp G. Nausėdos ir I. Šimonytės gali versti rinkėjus neatsipalaiduoti ir ateiti dar kartą balsuoti.

Galiausiai, komentavo R. Ališauskienė, antrasis prezidento rinkimų turas labai teigiamai paveiks dalyvavusiųjų Europos Parlamento rinkimuose statistiką.

Pasak jos, jei ne antrasis prezidento rinkimų turas, Europos Parlamento rinkimų aktyvumas veikiausiai siektų vos kelias dešimtis procentų.

„Daug kas iki galo ir nesuprato, kad dveji rinkimai atėjo. Kai kas tik balsuoti atėję supras, kad ir Europos Parlamento rinkimai vyksta. Šiuose rinkimuose interesas gerokai mažesnis nei Prezidento rinkimuose“, – apibendrino sociologė.

Lietuvos prezidento ir EP atstovų rinkimai Kaune

Gegužės 26-ąją Lietuvoje vyksta prezidento ir Europos Parlamento rinkimai.

Šalies vadovą Lietuvos piliečiai renka iš 2 kandidatų: ekonomisto Gitano Nausėdos ir buvusios finansų ministrės, Seimo narės Ingridos Šimonytės.

Sekmadienį kartu balsuojama ir dėl Lietuvos atstovų Europos Parlamente.

Lietuvoje į EP narius kandidatuoja 16 sąrašų: Visuomeninis rinkimų komitetas „Prezidento Rolando Pakso judėjimas“, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga, Lietuvos žaliųjų partija, Lietuvos socialdemokratų partija, Tėvynės sąjunga –Lietuvos krikščionys demokratai, Visuomeninis rinkimų komitetas „Lemiamas šuolis“, Lietuvos centro partija, „Valdemaro Tomaševskio blokas“ – Krikščioniškų šeimų sąjungos ir Rusų aljanso koalicija, Darbo partija, Visuomeninis rinkimų komitetas „Stipri Lietuva vieningoje Europoje“, Lietuvos socialdemokratų darbo partija, Visuomeninis rinkimų komitetas „Vytautas Radžvilas: susigrąžinkime valstybę!", Visuomeninis rinkimų komitetas „Aušros Maldeikienės traukinys“, Lietuvos laisvės sąjunga (liberalai), Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdis ir partija „Tvarka ir teisingumas“.

Rinkėjų sąraše yra 2 mln. 426 tūkst. 977 piliečiai.

Naudojami Vyriausiosios rinkimų komisijos žemėlapių portale vrk.maps.arcgis.com publikuojami žemėlapiai

 

Rašyti komentarą
Komentarai (14)

...

Nieko-nieko, tuoj britams nosį nušluostysim su savo LITXIT!

ojojoi

kazkaip idomiai-kaip ten sedintiems reik tai referendumai visuomet ivyksta o kaip paprastiem pilieciam tai kazkaip visuomet ne..............mintys tik...

Tikrai

"rekordas" vėl kvailiausi ES kolūkyje.
DAUGIAU KOMENTARŲ

SUSIJUSIOS NAUJIENOS