Suerzino Aljanso pratybos

Anot Lietuvos kariuomenės strategų, aktyvesnė priešiška informacinė veikla stebėta ir NATO viršūnių susitikimo Hagoje metu, tačiau, lyginant su praėjusiais metais, šis susitikimas sulaukė mažiau propagandininkų dėmesio.

Išaugęs Baltijos jūros paminėjimų skaičius priešiškoje informacinėje erdvėje gali būti siejamas su birželio pradžioje prasidėjusiomis NATO pratybomis „Baltops 2025“.

Rusijos atstovai ir kiti propagandos veikėjai tikino, kad NATO pratybos Baltijos jūroje eskaluoja įtampą, kuri gali virsti į konfliktą tarp NATO ir Rusijos.

Vos prasidėjus minėtoms pratyboms Rusijos užsienio reikalų viceministras Aleksandras Gruško teigė, kad „Baltops 2025“ yra pasiruošimas kariniam konfliktui su Rusija.

Kitos priešiškos žinutės šia tema siekė įtikinti, kad pratybos yra tęstinė NATO provokacinė veikla Baltijos jūroje, kuri aktyviai vykdoma nuo sausio pradėjus „Baltic Sentry“ misiją.

Propagandiniuose kanaluose skleista žinutė apie išaugusią konflikto riziką Baltijos jūroje, kurią sustiprino ir Rusijos Baltijos laivyno karinės pratybos, vykusios tuo pačiu metu.

„Trys maži chuliganai“

Rusijos naratyvas apie didėjančią konflikto grėsmę Baltijos jūroje užfiksuotas ir Kinijos žiniasklaidoje.

Priešiško informacinio srauto augimas stebėtas prieš prasidedant NATO viršūnių susitikimui Hagoje.

Pagrindinės priešiškos žinutės buvo nukreiptos prieš NATO šalių susitarimą didinti gynybos išlaidas.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas teigė, kad NATO meluoja apie Rusijos keliamą grėsmę tam, kad pagrįstų išlaidų gynybai didinimą.

Rusijos naratyvas apie didėjančią konflikto grėsmę Baltijos jūroje užfiksuotas ir Kinijos žiniasklaidoje.

Taip pat skleistas naratyvas, kad šis NATO sprendimas provokuoja „pasaulinę militarizaciją“, todėl globaliai didina įtampą.

Panašiomis žinutėmis, tikėtina, siekta nukreipti dėmesį nuo Rusijos agresyvių veiksmų ir įtikinti vidinę auditoriją tariama NATO grėsme.

Plačiai cituotas Rusijos užsienio reikalų ministro Sergejaus Lavrovo žeminantis pareiškimas, esą Baltijos šalys yra „trys maži chuliganai“, vykdantys didžiųjų Europos valstybių nurodymus.

Analizuoja informacinį srautą

Taip pat toliau stebėta reakcija į Baltijos šalių, Lenkijos ir Suomijos sprendimą pasitraukti iš Otavos konvencijos, teigiant, kad šis sprendimas yra brangus parodomasis veiksmas, kuris kels grėsmę šių valstybių piliečiams.

Lyginant su praėjusiu laikotarpiu, buvo mažesnis skaičius priešiškų informacinių incidentų, nukreiptų prieš Lietuvą ir jos partnerius, tačiau fiksuota nemažai aukšto rango Rusijos ir Baltarusijos pareigūnų pasisakymų.

Lietuvos kariuomenės Strateginės komunikacijos departamentas analizuoja ir vertina informacinę aplinką bei nedraugiškų užsienio šalių vykdomas informacines operacijas, rūpinasi kariuomenės ir visuomenės atsparumo priešiškam informaciniam poveikiui stiprinimu, pilietiniu Lietuvos karių ugdymu, koordinuoja kariuomenės padalinių bendradarbiavimą su visuomene, organizuoja visuomenės informavimą apie kariuomenės veiklą, taip pat organizuoja ir koordinuoja nekinetinių operacijų planavimą bei vykdymą Lietuvos kariuomenėje.