Premjeras Saulius Skvernelis tikisi, kad Seime sprendžiant dėl mokslo ir studijų institucijų pertvarkos, parlamentarai atstovaus ne atskiroms aukštosioms mokyklos, bet demonstruos valstybinį mąstymą.

„Susikūrę yra Seimo narių atskiros grupės išsaugoti vieną ar kitą aukštąją mokyklą, vienos – oficialios, kitos – neoficialios, tačiau aš tik dar kartą galiu pasakyti jau ne kartą sakytą mintį, ko mes siekiame: ar siekiame proveržio aukštojo mokslo srityje, aukštojo mokslo kokybės bei mokslinio tiriamojo darbo universitetuose kitokios kokybės ir pritaikymo praktikoje, tai yra vienas kelias. Antras kelias – likti tokioje pačioje situacijoje, žiūrėti savo kiemo interesus, ir išsaugoti galbūt neefektyviai veikiančias – nenoriu minėti galbūt aukštosios mokyklos, bet neefektyviai veikiančias, besidubliuojančias, jokių perspektyvų neturinčias atskiras studijų programas. Tai reikės pademonstruoti savo valstybinį mąstymą gerąja prasme, aš manau, kad Seimo nariai tą privalo padaryti“, – LRT radijui antradienį sakė S.Skvernelis.

Tai reikės pademonstruoti savo valstybinį mąstymą gerąja prasme, aš manau, kad Seimo nariai tą privalo padaryti.

Pertvarkos planą iki balandžio pabaigos turi parengti premjero sudaryta darbo grupė. Nepaisant to, kad darbo grupė dar diskutuoja, Seimo Švietimo ir mokslo komitetas šią savaitę numato spręsti dėl dviejų universitetų – Lietuvos edukologijos universiteto (LEU) ir Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) – jungtuvių. Komitetas trečiadienį spręs, ar teikti Seimui nutarimą „Dėl pritarimo Vytauto Didžiojo universiteto ir Lietuvos edukologijos universiteto reorganizavimo sujungimo būdu“.

Minėtai premjero sudarytai darbo grupei vadovaujanti švietimo ir mokslo ministrė Jurgita Petrauskienė mano, kad sprendimai dėl LEU ir VDU dabar neturėtų būti priimami – jos teigimu, reikėtų palaukti, kol išvadas pateiks darbo grupė.

Ši darbo grupė jau yra sutarusi, kad Lietuvoje galėtų likti trijų tipų universitetinės aukštosios mokyklos: klasikinis plačios aprėpties universitetas, technologijos universitetas ir specializuota akademija. Pastarieji du tipai gali būti plačios aprėpties universiteto dalimi.

Vilniuje ir Kaune siūloma telkti po vieną klasikinį universitetą. Taip pat jau sutarta, kad tos pačios krypties studijos viename mieste neturėtų būti dubliuojamos.

Be to, darbo grupė yra nutarusi, kad Vilniaus universitetų filialai Kaune ir Kauno universitetų filialai Vilniuje nėra tikslingi, tačiau didžiųjų universitetų filialai galėtų veikti mažesniuose miestuose, jei juose būtų pakankamas aukštąjį išsilavinimą turinčių specialistų poreikis.

Galutinai dėl universitetų pertvarkos spręs Seimas.

Sausį premjeras S.Skvernelis, su švietimo ir mokslo ministre J.Petrauskiene pristatęs planuojamą aukštojo mokslo tinklo pertvarką, sakė, kad Lietuvoje galėtų likti iki penkių universitetų, nors pabrėžė, kad tai nėra galutinis skaičius.

Šiuo metu Lietuvoje veikia 14 valstybinių universitetų bei kelios dešimtys kolegijų.