Ministras pirmininkas Saulius Skvernelis, iškritęs po pirmojo Prezidento rinkimų turo, laukdamas antrojo turo rezultatų teigė, kad šie rinkimai buvo gera pamoka ne tik jam, bet ir kitiems politikams.

„Šie metai – gera pamoka daug kam. Ir man, kaip politikui, ir kitiems politikams. Niekuomet nereikia kalbėti, kad mes viską laimėsime. Kai neperšoki griovio ir pasakai „op“, tai dažnai į tą griovį ir tenka įkrisit. Žmonėms tai nėra patinkantys dalykai. Reikia dirbti kantriai, rodyti rezultatus. Žmonės įvertina. Kartais ne taip, kaip norime, yra nusivylimo, džiaugsmo. Toks gyvenimas, tokia politika. (...) Reikia daugiau kantriai dirbti, mažiau kalbėti", – žurnalistams sakė S. Skvernelis.

Ministras pirmininkas, laukdamas rinkimų rezultatų, teigė, kad galimas „valstiečių“ frakcijos skilimas būtų pats blogiausias porinkiminis scenarijus.

„Tai būtų pati blogiausia situacija, jei taip įvyktų. Aš tikrai matau prielaidas, kad galima dirbti. Daug kas priklausys nuo pačios Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos, nuo to, ar politinė partija padarys išvadas po šitų rinkimų. Ar bus pokyčiai, norima tapti modernia demokratiška partija. Yra XXI amžius, reikia kalbėti apie žmones, kurie yra jauni, gimę nepriklausomoje Lietuvoje. (...) Mes turime atrasti kelius į tų žmonių širdis ir protus“, – sakė S. Skvernelis.

Premjeras užsiminė, kad frakcija turėtų keistis ir pasiūlyti kažką rinkėjams miestuose.

„Lygiai taip pat ir miestai, – tai negali būti politinė partija, orientuota vien tik į regionus, kaimą. Miestai taip pat svarbu, jiems turi būti kažkas pasiūlyta. (...) Jeigu ne, tada matysime, kas bus“, – žurnalistams sakė S. Skvernelis.

Kaip ELTA jau skelbė, Tėvynės sąjungos–Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) partijos pirmininko Gabrieliaus Landsbergio nuomone, po rinkimų galimi pokyčiai valdančiojoje frakcijoje.

Anot Seimo nario, jo nuojauta kužda, kad dėl valdančiųjų padarytų politinių klaidų galima svarstyti apie valdančiosios frakcijos skilimą.

„Vidiniai nesutarimai, kurie ilgai buvo maskuojami, tiesiog pavirs, pavyzdžiui, naujais dariniais. Tam tikros ribos, man rodos, yra peržengtos. Žmonės nebėra linkę pasitikėti dabartine frakcijos vadovybe tiek, kiek anksčiau“, - teigė G. Landsbergis.

Kaip ELTA jau skelbė, sekmadienio vakarą baigėsi Prezidento ir Europos Parlamento (EP) rinkimai. 20 val. užsidarė 1972 rinkimų apylinkės, kuriose buvo renkamas naujasis šalies prezidentas bei vienuolika šalies atstovų į EP. Prieš vidurnaktį paaiškės išankstiniai rinkimų rezultatai, po vidurnakčio jau žinosime, kas vadovaus šaliai artimiausius penkerius metus.

Šie metai – gera pamoka daug kam. Ir man, kaip politikui, ir kitiems politikams. Niekuomet nereikia kalbėti, kad mes viską laimėsime.

Naująjį šalies vadovą Lietuvos piliečiai rinkosi iš dviejų kandidatų: ekonomisto Gitano Nausėdos ir buvusios finansų ministrės, Seimo narės I. Šimonytės.

Iki šiol dvi kadencijas Lietuvos prezidentė buvo Dalia Grybauskaitė.

Lietuvoje į EP narius kandidatuoja 16 sąrašų: Visuomeninis rinkimų komitetas „Prezidento Rolando Pakso judėjimas“, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga, Lietuvos žaliųjų partija, Lietuvos socialdemokratų partija, Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai, Visuomeninis rinkimų komitetas „Lemiamas šuolis“, Lietuvos centro partija, „Valdemaro Tomaševskio blokas“ – Krikščioniškų šeimų sąjungos ir Rusų aljanso koalicija, Darbo partija, Visuomeninis rinkimų komitetas „Stipri Lietuva vieningoje Europoje“, Lietuvos socialdemokratų darbo partija, Visuomeninis rinkimų komitetas „Vytautas Radžvilas: susigrąžinkime valstybę!“, Visuomeninis rinkimų komitetas „Aušros Maldeikienės traukinys“, Lietuvos laisvės sąjunga (liberalai), Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdis ir partija „Tvarka ir teisingumas“.