S. SKVERNELIS: LAIKYMASIS KARANTINO YRA KIEKVIENO GYVENTOJO ATSAKOMYBĖ

Premjeras Saulius Skvernelis teigia, kad kova su koronavirusu yra ne tik visų valdžios institucijų atsakomybė prieš tautą, bet ir visų rūšių darbdavių atsakomybė prieš savo darbuotojus, ir kiekvieno Lietuvos gyventojo atsakomybė prieš savo artimuosius ir visą visuomenę.

„Tai yra visų mūsų valdžios institucijų atsakomybė prieš tautą: prezidento institucijos, Vyriausybės ir Seimo. Noriu padėkoti tiek Lietuvos Respublikos prezidentui, tiek Lietuvos Respublikos Seimo nariams už sutelktą, vieningą darbą, matyt, turint patį pagrindinį tikslą oriai, su kuo mažesniais nuostoliais išeiti iš šitos situacijos. Taip pat tai yra situacija, kai yra visų rūšių darbdavių atsakomybė prieš savo darbuotojus, taip pat kiekvieno Lietuvos gyventojo atsakomybė prieš savo artimuosius ir mūsų visuomenė“, – po susitikimo su prezidentu Gitanu Nausėda kalbėjo S. Skvernelis.

Ministras pirmininkas taip pat dar kartą akcentavo, kad tik laikymasis visų Vyriausybės nutarimų ir rekomendacijų gali užkirsti kelią virusui plisti toliau.

„Dar kartą naudodamasis proga noriu paprašyti, kad tiktai laikymasis visų rekomendacijų, kas yra nustatyta Vyriausybės, ypatingai dėl saviizoliacijos, dėl vengimo socialinių kontaktų, užtikrina sėkmę, kad šis virusas nebus išplitęs tokiu mastu, kaip išplito kai kuriose valstybėse“, – sakė jis.

S. Skvernelis priminė ir pirmadienį Vyriausybėje priimtą sprendimą dėl ekonomikos skatinimo ir išreiškė viltį, kad bus pritarta galimybei Vyriausybei skolintis iki 5 milijardų eurų.

Dar kartą noriu padėkoti visiems gyventojams, kurie uoliai vykdo rekomendacijas Vyriausybės.

„Šiandien priimtas sprendimas dėl ekonomikos skatinimo ir padarinių švelninimo 2,5 milijardo (eurų – ELTA) paketas. Tikiuosi bus pritarta ir galimybei Vyriausybei skolintis iki 5 milijardų. Lygiai taip pat Vyriausybė pritarė ir palaiko galimybę atpalaiduoti ir suvaržymus šalies savivaldybėms, galint didinti skolinimo limitą ir tokiu būdu dar savarankiškai, be tų priemonių, kurios yra priimtos Vyriausybėje, taip pat vykdyti verslo ir ekonomikos skatinimą regionuose“, – teigė S. Skvernelis.

„Dar kartą noriu padėkoti visiems gyventojams, kurie uoliai vykdo rekomendacijas Vyriausybės. Verslui, kuris, tikiuosi, bus iki galo solidarus su savo darbuotojais ir išsaugos kiekvieną darbo vietą. Tai yra didžiausia vertybė. Taip pat piliečiams ir verslui, kurie atsiliepė net neragindami ir siūlo savo iniciatyvas tiek gaminti apsaugos priemones, tiek užtikrinti elektroninių paslaugų teikimą, elektroninę prekybą“, – sakė S. Skvernelis.

Premjeras taip pat akcentavo norintis padėkoti didžiausią atsakomybę prisiimantiems medikams bei visiems gyventojams, kurie uoliai vykdo pavestas užduotis.

„Turbūt reikia padėkoti kiekvienam gyventojui, kuris savo funkcijas vykdo ar prekybos centre, ar vaistinėje, aš net nekalbu apie pareigūnus ir tarnautojus ir, aišku, pagrindinės padėkos žodis yra medikams, kurių atsakomybė ir rizika yra didžiausia, bet jie tikrai kilniai ir ištikimai savo pareigas vykdo“, – teigė premjeras.

Žada koreguoti kovos su koronavirusu strategiją

Kovos su koronavirusu strategija Lietuvoje koreguojama atsižvelgiant į situaciją, teigė premjeras S. Skvernelis.

„Kiekvieną dieną viskas keičiasi ir mes tikrai matome, kas vyksta Europoje ir pasaulyje, kokios tos praktikos yra. Koreguojame ir koreguosime tuos veiksmus, nes tai yra valandų klausimas – atrodo, viską susidėliojome, praėjo pora valandų, vėl reikia naujus sprendimus priimti, tai tokiu režimu ir dirbame“, – po susitikimo su prezidentu sakė Vyriausybės vadovas.

Jis taip pat teigė pasitikintis ir neabejojantis šiuo metu galiojančiomis priemonėmis, kurios užsienio šalyse, kovojant su koronavirusu ir jo grėsmėmis, yra skirtingos.

„Aš manau, kad mes patenkame į tą didžiąją dalį valstybių, kurios sėkmingai valdo arba kontroliuoja situaciją. Aš esu linkęs paklusti ir suprasti, įsiklausyti į mūsų medikų, kurie dirba šitoj srity, siūlymus kaip pagrindinę prevencinę priemonę daryti izoliaciją, socialinių kontaktų vengimą, o ne pasirinkti kitą kelią – leisti epidemijai išplisti ir po to bandyti ją suvaldyti“, – teigė S. Skvernelis.

Aš manau, kad mes patenkame į tą didžiąją dalį valstybių, kurios sėkmingai valdo arba kontroliuoja situaciją.

„Matyt, gyvenimas parodys, kuris kelias buvo geresnis. Aš neabejoju mūsų pasirinktomis priemonėmis. Aišku, jos bus koreguojamos, atsižvelgiant į tą praktiką, kurią valstybės jau praėjo“, – tvirtino jis.

Tuo metu prezidentas Gitanas Nausėda pridūrė, kad šalys, išgyvenusios protrūkio „viršūnę“ anksčiau, šiuo metu jau taiko liberalesnes priemones.

„Kinija, Pietų Korėja šiandien grįžta prie liberalesnio režimo – atidarinėja kavines, šiek tiek palengvina žmonių judėjimą. Reiškia, tos priemonės, kurios iš pirmo žvilgsnio atrodė pakankamai drakoniškos žmogaus teisių požiūriu, jos buvo būtinos, jos davė rezultatą“, – kalbėjo šalies vadovas.

„Tai padrąsina tas valstybes, kurios dabar tartum antrąja banga eina ir šiuo metu patiria tą protrūkio viršūnę, kad viskas bus gerai ir tikrai yra jau išbandytos priemonės, kurios gali padėti suvaldyti situaciją“, – pridūrė jis.

G. Nausėda taip pat tvirtino besitikintis, kad „ne už tokio ilgo laikotarpio“ pavyks grįžti prie normalaus darbo, gyvenimo režimo.

Lietuvoje iš viso jau patvirtinta 17 koronaviruso COVID-19 atvejų, visi jie – įvežtiniai.

Pirmoji pacientė, kuriai buvo diagnozuota infekcija, jau pasveikusi ir išleista iš ligoninės į namus.

G. Nausėda: turime tam tikrus rezervus

Sušvelninti dėl koronaviruso kylančius ekonominius smūgius padės lankstesnis Europos Sąjungos (ES) institucijų požiūris ir šalies sukaupti rezervai, sako prezidentas G. Nausėda.

„Yra reali galimybė kartu su ES institucijų pagalba vykdyti aktyvesnę politiką, ir šia prasme šiandieninė situacija yra palankesnė tiek dėl ES institucijų adekvataus, atsakingo ir lankstaus požiūrio į tai, ką atskiros valstybės daro savo ekonomikos politikoje, tiek ir dėl to, kad, skirtingai nuo 2008 metų, turime tam tikrus rezervus. Dideli ar maži jie – skonio klausimas“, – pirmadienį po susitikimo su premjeru Sauliumi Skverneliu sakė G. Nausėda.

Skirtingai nuo 2008 metų, turime tam tikrus rezervus. Dideli ar maži jie – skonio klausimas.

Pasak jo, siekiant pristabdyti ekonomikos augimo lėtėjimą, „skirtingai nei 2008–2009 metais, imamasi kitokio pobūdžio anticiklinės ekonomikos stabilizavimo politikos“.

„Net ir šiandien paskelbtos priemonės yra susijusios su bendru ES reguliavimu (...) Mokesčių atidėjimas, mokesčių naštos mažinimas ir viešųjų išlaidų didinimas yra skirti sušvelninti tiems smūgiams, kurie ateina dėl koronaviruso įtakos pagrindinėms mūsų prekybos rinkoms ir mūsų pačių vidaus rinkai“, – kalbėjo prezidentas.

„Šitokie dalykai būtų neįmanomi, jei liktų toks griežtas reguliavimas, kuris šiuo metu yra tiek valstybės pagalbos verslui prasme, tiek stabilumo ir augimo pakto prasme“, – pridūrė jis.

Pirmadienį Vyriausybė iš esmės patvirtino maždaug 2,5 mlrd. vertės dėl koronaviruso nukentėjusios ekonomikos skatinimo planą.

Dėl koronaviruso plitimo grėsmės nuo pirmadienio Lietuvoje paskelbtas karantinas.