S. SKVERNELIS RUOŠIASI IMTI VALDŽIĄ

Sausio 29 d. Lietuvos politiniame žemėlapyje užsižiebsiančiai Demokratų sąjungai „Vardan Lietuvos“ prognozuojama vieta ant populiariausių partijų pjedestalo, o ir jų pačių planai – ambicingi.

Artėjant Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ steigiamajam suvažiavimui, su neabejotinu jos lyderiu ekspremjeru Sauliumi Skverneliu aiškinamės, ko tikėtis iš naujos politinės jėgos, į kurią buriasi ne tik buvę „valstiečiai“, bet ir kitų partijų buvęs elitas, ekspremjerai, merai, ar tokią sumestinę partiją vienija ne tik noras populiariojo lyderio dėka pakartoti Valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) triumfą 2016-ųjų Seimo rinkimuose.

Planai Kaune

– Gruodį per savivaldybes praūžė beveik politinis cunamis: Lazdijuose „valstiečius“ paliko merė ir jos rėmėjai, analogišką smūgį Neringoje patyrė socialdemokratai, frakcijos susibūrė sostinėje, Anykščių, Pasvalio, Rokiškio rajonuose. Kiek tikitės partijoje turėti narių?

– Jei bus tokie tempai, kaip kad dabar registruojasi partijos steigėjai, narių bus gerokai daugiau nei 2 tūkst., kurių minimaliai reikalaujama steigiant partiją. Bet tai nesavitikslis dalykas. Dabar partijai reikia įsisteigti, sustiprėti, steigti skyrius regionuose. Tai procesas.

– Kiek narių tikitės turėti Kaune?

– Kaune jau yra registravęsi per kelis šimtus steigėjų. Čia turime ambicingų planų. Bet Kauno miesto taryboje frakcija neįmanoma, nes joje atstovaujama tik dviem politinėms jėgoms – „Vieningam Kaunui“ ir Tėvynės sąjungai-Krikščionims demokratams (TS-LKD).

– Ne vienuose rinkimuose sulaukėte Kauno mero Visvaldo Matijošaičio, „Vieningo Kauno“ paramos. Gal turite idėjų veikti bendrai?

– Su daugeliu merų, taip pat ir Kauno, susiklostė darbiniai santykiai nuo XVII Vyriausybės laikų. Mūsų Vyriausybė tikrai daug dėmesio skyrė savivaldybėms svarbiems ir reikalingiems darbams įgyvendinti.

„Vieningas Kaunas“ pirmiausia savo viduje turi kalbėtis, kokią jie mato perspektyvą. Nors sunku ją numatyti, nes neaišku, kokie bus savivaldos rinkimai: įžvelgiame akivaizdų valdančiųjų norą, kad nebūtų tiesioginių merų rinkimų, imituojamas darbas, jog kažko siekiama, tačiau realiai kol kas matoma, kad norima grįžti į laikus, kai meras buvo renkamas tarybose ir buvo dažnai keičiamas. Jei „Vieningas Kaunas“, Kauno meras su komanda norės kalbėtis apie gerokai platesnę perspektyvą, apie tai kalbėsimės. Su Kauno meru kalbamės ir kalbėsimės ateityje.

Ankstesniuose rinkimuose iš V.Matijošaičio paramos susilaukdavęs S.Skvernelis sako: „Jei Kauno meras su komanda norės kalbėtis apie gerokai platesnę perspektyvą, apie tai kalbėsimės. (Laimio Steponavičiaus nuotr.)

– Sakote, bendraujate su daug merų. Bet, pripažinkite, ne kiekvienas jų leido naudoti net rinkimų plakatus, kviečiančius jus paremti.

– Santykiai grynai darbiniai – nei švenčių kartu švenčiame, nei šeimomis bendraujame. Darbo santykiai susiklostė, nes akivaizdus faktas, kad Kaunas darė daug reikalingų darbų pirmiausia kauniečiams, o kai kurie projektai buvo reikalingi ir valstybės mastu. Kai kurių merų darbai labai gražiai atrodė tik feisbuke. Kaunas išskirtinis tarp gal keliolikos savivaldybių, kur iš tikrųjų mažai politikavimo, tuščio pliauškėjimo liežuviu, o daug darbų. Tikrai radome bendradarbiavimo taškų, nes Vyriausybė rėmė tuos, kurie ne liežuviu malė, o bendri darbai mus ir suvienijo.

Kandidatai į merus – visur

– Kaip sekasi burti naujos partijos steigėjus Klaipėdoje? Ir šios savivaldybės taryboje frakcijos dar neturite.

– Klaipėdoje taip pat yra vienas didžiausių partijos steigėjų skaičius, ir tikrai bus labai stiprūs skyriai tiek Klaipėdos mieste, tiek rajone. Klaipėdos miesto taryboje frakcijos neturime, bet, manau, tai laiko klausimas.

– Vilniaus savivaldybėje įsisteigė minimali įmanoma trijų narių frakcija. Gal, kaip LVŽS, turite mažiau paramos didmiesčiuose?

– Tikrai ne. Sprendžiant pagal steigėjų skaičių, Vilniuje turėsime vieną iš gausiausių skyrių, čia ateina daug naujų aktyvių žmonių. Bandysime kuo geriau pasirodyti savivaldybių tarybų ir kituose rinkimuose, sieksime pasiūlyti vilniečiams alternatyvą po aštuonerių Remigijaus Šimašiaus komandos metų.

– Kokius tikslus planuojate partijai kelti jau kitąmet vyksiančiuose savivaldybių tarybų rinkimuose?

– Tikslas – turėti gausius skyrius visose savivaldybėse, kad būtų galima suformuoti visą kandidatų sąrašą jose. Bus matyti, ką galėsime pasiūlyti kiekvienos savivaldybės žmonėms, tą ir turėsime.

– Ar turite ambicijų kelti savo kandidatus į merus visose savivaldybėse?

– Taip, kiekvienoje savivaldybėje planuojame ir visą sąrašą tarybos narių, ir kandidatą į merus.

Didelė dalis – buvusiųjų

– Tarp „Vardan Lietuvos“ steigėjų – ir buvę „valstiečiai“, ir buvę socialdemokratai, ir buvę „tvarkiečiai“, ir buvę įvairių pakraipų rinkimų komitetų atstovai. Ar nesibaiminate, kad būsite kaip sumestinis balius pagal kiekvieno skonį? Ar netapsite partija, kur visi žino lyderio vardą, bet nelabai – kokie jos programiniai prioritetai?

– Tokios baimės tikrai nepagrįstos. Taip, tarp steigėjų yra žmonių, kurie yra  dalyvavę įvairių politinių partijų veikloje, ir tai natūralu. Net ir stambiausios Lietuvos politinės partijos – TS-LKD ar Socialdemokratų turi aiškias šaknis, tarp jų narių – nemažai buvusių Lietuvos ir Sovietų Sąjungos komunistų partijos atstovų. Dabar vyksta kartų kaita, buvusių komunistų mažėja, bet šiose partijose yra ir atėjusių iš kitų politinių jėgų. Tai natūralu, nes politiškai aktyvių žmonių nelabai daug ir jei jie mato, kad vienoje partijoje negali realizuoti savo idėjų ar ja nusivilia, bendraminčių, su kuriais galėtų įgyvendinti savo mintis, ieško kitur.

Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“ tikrai nebus vieno žmogaus partija. Jau šiandien matome keturiolika aktyvių Seimo narių, kurie dirba kartu, daugybė žmonių regionuose, savo bendruomenėse yra labai stiprūs lyderiai, pavyzdžiui, Kretingoje, Klaipėdos rajone ar Lazdijuose, tarp steigėjų – stiprūs specialistai, savo sričių lyderiai, turintys autoritetą bendruomenėje.

– Kokia dalis steigėjų – anksčiau nebuvę partijų nariais?

– Tokių didesnė dalis.

– Išskirkite kokius tris pagrindinius programinius prioritetus, paaiškinkite, kuo jūs skirsitės nuo kitų partijų.

Kaunas išskirtinis tarp gal keliolikos savivaldybių, kur iš tikrųjų mažai politikavimo, tuščio pliauškėjimo liežuviu, o daug darbų.

– Sausio 29-ąją turėsime partijos programą, kurią rengiant dabar dirba jau užsiregistravę steigėjai, o kol kas paskelbtos bendros idėjos. Aiškiai pozicionuojamės kaip centro kairės ideologijos partija. Tai bus centro kairės politinė partija. Savo darbais, kaip ir mano vadovauta XVII Vyriausybė, esame socialiai orientuoti – į skurdo mažinimą, siekiame ekonomikos augimo, stiprinti regionus. Kalbant apie užsienio politiką, esminė detalė – valstybės ir jos žmonių interesai yra prioritetiniai, turime sugyventi su kaimynais, nesikišti į kitų valstybių vidaus reikalus, būti solidari valstybė kaip ES narė – turėti bendrą politiką, neišsišokti ir nekenkti savo valstybei neapgalvotais veiksmais. Ir užsienio politikoje vertybė – Lietuvos pilietis ir jo interesai.

Tabu neturi

– Su kuriomis partijomis galėtumėte eiti į koaliciją savivaldybių tarybose, Seime? Ar yra kokių tabu?

– Daug kur savivaldybėse mažai politikos, daugiau pragmatinės ūkinės veiklos, ir taip turi būti. Tad ten koalicijos gali būti įvairios. Kalbant apie nacionalinę politiką, esame centro kairės ideologijos, tad su tomis politinėmis jėgomis, kurios išpažįsta panašią ideologiją, turėtume daugiau galimybių susitarti.

Bet šiandien neatmetame jokių variantų: mes neturime politinių priešų – turime politinius oponentus ir bandysime konkuruoti savo idėjomis ir darbais, kuriuos jau esame padarę ir darysime. Nesame kokie nežinomi žmonės – esame dirbę tiek įstatymų leidžiamojoje, tiek ir vykdomojoje valdžioje, tiek savivaldoje, tad tikrai nebūsime katė maiše, kurių niekas nepažįsta, ar pažadukai populistai. Žmonės jau žino mūsų darbus, kuriuos nuveikėme, ir klaidas, kurias padarėme.

– Tai ar įsivaizduojate galimybę būti koalicijoje ir su LVŽS?

– Kol kas tikrai negaliu nieko įsivaizduoti. Nežinau, kaip LVŽS atrodys ateityje, ar stipriai links į radikalizmą, kurį dabar ši politinė partija ar jos lyderis pasirinko. Bet, pažįstant gerbiamą Ramūną, jis, matyt, nemato galimybės su mumis bendradarbiauti, o mums, kaip minėjau, nėra priešininkų – yra konkurentai.

– Beje, kada pastarąjį kartą kalbėjotės su Ramūnu Karbauskiu? Ar bent sveikinatės?

– Matote pagal viešus jo pareiškimus, kaip jis reaguoja. Tos reakcijos keistos ir nesuprantamos. Tad kalbėjomės labai labai labai seniai.

– Rugsėjį Seime debiutavusioje Demokratų frakcijoje „Vardan Lietuvos“ – keturiolika narių, o įtaka priimant sprendimus priklauso nuo aritmetikos. Ar vyksta dialogas su kitomis opozicinėmis frakcijomis dėl koalicijos, kad vėl galėtumėte turėti opozicijos lyderį ir didesnę galią?

– Dirbame su visomis opozicinėmis frakcijomis, bendradarbiaujame, vyksta bendri pasitarimai, koordinuojame tam tikrus klausimus; kur sutampa požiūriai, stengiamės dirbti kartu. Bet dėl opozicijos lyderio kol kas sunku kalbėti, nes yra daug visokių emocijų. „Valstiečiai“ turbūt niekada neis kartu su mumis, "darbiečiai" neina su Regionų partija, formaliai turbūt nesivienys "valstiečiai" ir socialdemokratai. Tad, ko gero, opozicija tokio statuso ir liks. Bet šiuo metu nesvarbu, ar bus formalus opozicijos lyderis.

O mūsų frakcija ne tokia maža – trečia pagal dydį Seime.

Prognozės geros

– Partija dar neįsteigta, bet vienoje apklausoje, į kurią įtrauktos ir numanomos steigti politinės jėgos, „Vardan Lietuvos“ buvo trečia pagal populiarumą po konservatorių ir socialdemokratų. Gal sau planuojate dar aukštesnę vietą?

– TS-LKD užsakytoje apklausoje yra tokie skaičiai, bet ji daryta vienos partijos užsakymu. Nežinia, kiek ji realiai atspindi visos Lietuvos mastą, bet skaičiai, kuriuos skelbia politiniai oponentai, mums atrodo neblogi.

– Gal jūsų lūkesčiai dar aukštesni – po kitų Seimo rinkimų grįžti į premjero postą?

– Mūsų ambicija remiasi kitokiais principais – valdyti valstybę kitaip, nei tai daro dabartiniai valdantieji. Palyginimas, kuris buvo padarytas tarp XVII ir XVIII Vyriausybių tiek vidaus, tiek užsienio politikos, atsako į klausimą, ko nereikėtų daryti.

Kalbant, kas kur galėtų sugrįžti, reikia pacituoti Ramūną, – nesame dėl valdžios susibūrę žmonės: turime idėjų, gebėjimų, o šie ne teoriniai – pagrįsti praktiniais darbais, norime įgyvendinti savo idėjas. Jei žmonės suteiks mums paramą, jas įgyvendinsime, jei ne, jos liks tik idėjomis.

Į prezidentus neis

– Ar jūsų partija planuoja turėti savo kandidatą prezidento rinkimuose?

– Politinei partijai būtų sveika ir stipru turėti savo kandidatą, bet siūlyti kandidatą dėl kandidato didelės prasmės nėra. Tikiuosi, kad turėsime ir į šią poziciją pasiūlyti žmogų, kuris nebūtų vien formalus prezidentinės kampanijos dalyvis.

– Ar tai būtų Saulius Skvernelis?

– Nebūtų Saulius Skvernelis.

– Tai daugiau niekada nekandidatuosite į prezidentus?

– Negali pasakyti, kas bus gyvenime. Bet, kalbant apie artimiausius prezidento rinkimus, nematau savęs toje pozicijoje. Vieną kartą dalyvavau, ir žmonės savo sprendimą pasakė. Kam dar kartą kartoti.

„Nežinau, kaip LVŽS atrodys ateityje, ar stipriai links į radikalizmą, kurį dabar pasirinko. Bet, pažįstant gerbiamą Ramūną, jis, matyt, nemato galimybės su mumis bendradarbiauti“, – mano S.Skvernelis. (Ž. Gedvilos/BNS nuotr.)

Ne ilgiau kaip dvi kadencijas

– Ar jau skaičiavote, kiek įsisteigusi partija gaus valstybės dotacijų?

– Ne. Kol neįsteigta partija, nėra prasmės skaičiuoti. Suskaičiuos Vyriausioji rinkimų kampanija.

– Kokie bus kiti finansavimo šaltiniai? Ar didelis nario mokestis?

– Finansavimo šaltiniai bus tokie, kokie numatyti įstatyme. Nario mokestis bus, bet labiau simboliškas, manau, ne daugiau kaip 5 eurai per metus.

– Ar pavadinimas ir liks toks ilgas – Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“?

– Nuspręs suvažiavimas. Juridinis asmuo turi turėti pavadinimą, kuris maksimaliai atspindėtų jo esmę, o paskui galimi įvairūs trumpinimai. Pavyzdžiui, Tėvynės sąjunga-Krikščionys demokratai dažnai vadinami tiesiog konservatoriais.

– Tai norėtumėte būti vadinami demokratais?

– Ko norėtume – viena, bet paprastai žiniasklaida sutrumpina, ir taip prilimpa.

– Ar naujos partijos struktūroje ir veikloje planuojate kokių organizacinių naujovių?

Kaune jau registravęsi per kelis šimtus steigėjų. Čia turime ambicingų planų.

– Turėsime tradicinę struktūrą ir valdymo organus – pirmininką, valdybą, tarybą. Visi partijos pirmininko pavaduotojai turės būti patvirtinti suvažiavime, tai nebus vienasmenis pirmininko sprendimas.

Kol kas numatyta dvejų metų partijos pirmininko kadencija. Gal vėliau jos trukmę tikslinsime, kad ji sutaptų su ketverių metų politiniu ciklu tarp Seimo rinkimų, bet startuojame po Seimo rinkimų praėjus daugiau nei metams, tad dabar kadencija bus trumpesnė. Esu už tai, kad pirmininkas pareigas eitų ne daugiau kaip dvi kadencijas. Partijos tarybą formuosime išlaikydami atstovavimą pagal lyčių lygybę, amžių, regionus.

Stengiamės, kad partijoje vyktų demokratiniai procesai, valdymas būtų demokratinis, kad tai nebūtų vienasmenė partija, kiekvienas galėtų pretenduoti į aukščiausius valdymo organus, kandidatuoti rinkimuose.