S. Skvernelis: žiniasklaidos misija yra kritikuoti, taip buvo ir bus | Diena.lt

S. SKVERNELIS: ŽINIASKLAIDOS MISIJA YRA KRITIKUOTI, TAIP BUVO IR BUS

Kritikos sulaukusias pataisas dėl draudžiamos skelbti informacijos perkeliant europines teisės normas turėtų teikti ne Seimo komitetas, o Vyriausybė, sako premjeras Saulius Skvernelis.

„Iniciatyva išeina iš Lietuvos radijo ir televizijos komisijos, ji gali būti. Bet įprasta praktika kalbant apie Europos Sąjungos teisės perkėlimą, tai visada būdavo per Vyriausybės institucijas. Tad ir šiuo atvejų gal (taip – BNS) būtų geriau“, – LRT radijui antradienį sakė S. Skvernelis.

Jis tikino, kad Audovizualinės žiniasklaidos direktyvos normos į Lietuvos teisės aktus turėtų būti perkeliamos šių normų neplečiant ir nesudarant galimybių interpretacijoms.

S. Skvernelis sako, kad penktadienį per Seimo plenarinį posėdį tikisi išgirsti argumentus, kodėl teikiamos būtent tokios pataisos. Jas inicijavo Lietuvos radijo ir televizijos komisija, o registravo Seimo Kultūros komiteto nariai.

Žiniasklaidos misija yra kritikuoti, rodyti trūkumus, o kritikuojamiesiems – tikslas tuos trūkumus ištaisyti arba į kritiką atsakyti. Tai verčia pasitempti. Kritika, be abejo, privalo būti neišvengiama  – taip buvo visada, neabejotinai taip ir bus.

„Žiniasklaidos misija yra kritikuoti, rodyti trūkumus, o kritikuojamiesiems – tikslas tuos trūkumus ištaisyti arba į kritiką atsakyti. Tai verčia pasitempti. Kritika, be abejo, privalo būti neišvengiama  – taip buvo visada, neabejotinai taip ir bus“, – teigė premjeras.

Lietuvos radijo ir televizijos komisijos inicijuotomis pataisomis visuomenės informavimo priemonėse būtų draudžiama skelbti informaciją, kurioje, be kita ko, „bandoma iškraipyti Lietuvos Respublikos istorinę atmintį, skatinamas nepasitikėjimas ir nepasitenkinimas Lietuvos valstybe ir jos institucijomis, demokratine santvarka, krašto gynyba, siekiama stiprinti tautines ir kultūrines takoskyras, silpninti tautinę tapatybę ir pilietiškumą, silpninti piliečių ryžtą ginti savo valstybę, ar kitaip siekiama daryti prieš Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo interesus nukreiptą įtaką šalies demokratijos, rinkimų procesams, partinei sistemai“.

Projektas susilaukė žiniasklaidos ekspertų kritikos, kad dėl formuluočių neapibrėžtumo valstybės institucijos būtų apsaugotos nuo bet kokios kritikos ir tai prieštarautų demokratinėms laisvėms.

Kultūros komiteto siūlomi draudimai yra įrašyti Nacionalinėje saugumo strategijoje. Jie ten išvardyti kaip informacinės grėsmės.

Opoziciniai konservatoriai savo ruožtu parengė kitą pataisų variantą, pagal kurį būtų draudžiama kitų valstybių Lietuvą menkinanti dezinformacija.

Prezidentūra: pataisos gali nuvesti į neregėtas pievas

Sunku neįžiūrėti tendencijų, kuriomis politikai siekia riboti žiniasklaidą, tvirtina Prezidentūra. Komentuodamas kritikos sulaukusias Lietuvos radijo ir televizijos komisijos (LRTK) inicijuotas ir Seimo Kultūros komiteto įgyvendinti siūlomas pataisas dėl draudžiamos skelbti informacijos, prezidentės patarėjas Mindaugas Lingė teigia, kad kuriamas precedentas gali nuvesti į „neregėtas pievas“.

„Tendencijų būtų sunku neįžiūrėti, susidaro nebe pirmas atvejis, kai siekiama vienaip ar kitaip, vienomis ar kitomis priemonėmis riboti žiniasklaidos teises (...). Žiūrint į visumą, norisi tiesiog prisiminti tai, nuo ko viskas prasidėjo. Pats pirmasis prezidentės vetuotas įstatymas šios Seimo daugumos taip pat buvo susijęs su žiniasklaida. Buvo vetuotos Civilinio kodekso pataisos 2016 metų pabaigoje, kuriomis siekta palengvinti persekiojimą už politikų įžeidimą“, - „Žinių radijui“ kalbėjo prezidentės patarėjas Mindaugas Lingė.

Komentuojant penkių Seimo Kultūros komiteto narių įregistruotas Visuomenės informavimo įstatymo pataisas, kuriomis žiniasklaidoje būtų draudžiama skelbti informaciją, skatinančią nepasitikėjimą ir nepasitenkinimą Lietuvos valstybe bei jos institucijomis, M. Lingė teigė, kad vėl grįžtama prie to paties.

„Mes girdime panašius atvejus. Apsisuko ratas, praėjo porą metų ir grįžtame prie to paties klausimo, tik pasiimame kitus įrankius“, - teigė jis. Prezidentės patarėjo nuomone, prisidengiant Europos teisės normomis tiesiog siekiama per plačiai apibrėžti veiksmus, dėl kurių vėliau būtų taikomos sankcijos.

„Žinote, kai nevaržoma fantazija ir interpretacijos, įsijungusi laisvė gali tikrai nuvesti į neregėtas pievas“, - pabrėžė M. Lingė. Jo nuomone, siūlomos pataisos kiekvieną pareikštą nepasitenkinimą, nepasitikėjimą ar kritiką valdžiai leis traktuoti kaip įstatymo pažeidimą.

Į tai atsižvelgdamas M. Lingė ragino Seimo narius daugiau konsultuotis su žiniasklaida ir ekspertais bei nepriimti įstatymų, kurie varžytų visuomenės saviraiškos laisvę.

Seimo teisininkai: pataisos ribotų kritikos galimybę

Seimo Kultūros komiteto registruotos Visuomenės informavimo įstatymo pataisos dėl draudžiamos skelbti informacijos ribotų objektyvios kritikos galimybę, teigia Seimo teisininkai.

Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvadoje pažymima, kad įstatyme įrašius komiteto siūlomą formuluotę „iš esmės bet kokia kritika, išsakyta Lietuvos valstybės ir jos institucijų atžvilgiu, galėtų būti vertinama kaip informacija skatinanti nepasitikėjimą“.

„Tokiu būdu galimai nepagrįstai būtų ribojama objektyvios kritikos galimybė“, – sako Seimo teisininkai.

Rašyti komentarą
Komentarai (2)

'zodzio laisve'

nera kritikos ,nera ir demokratijos.

Alis Petkus...

žiniasklaida turi kuo objektyviau nušviesti Valstybės organizmo veiklą... žiniasklaida jokiu būdu negali diskredituoti Valstybės... kitaip tai tik įrankis ne kurių veikėjų rankose... arba net užsienio agentai...

SUSIJUSIOS NAUJIENOS