Socialdemokratė taip pat atmetė įtarinėjimus, jog ji ir kariuomenės atstovams neleido dalyvauti komiteto posėdyje.

„Man atrodo, kad gal nepagarba kariuomenei būtų manyti, kad kas nors gali jiems neleisti ateiti į posėdį“, – žurnalistams trečiadienį sakė D. Šakalienė.

Sprendimą nedalyvauti NSGK posėdyje jo pirmininkas Giedrimas Jeglinskas vadino „spjūviu į veidą“ Lietuvos žmonėms. Jis taip pat kaltino ministrę uždraudus pasirodyti ir kariuomenės vadovybei.

Kita vertus, posėdyje nuotoliu dalyvavo Antrojo operatyvinių tarnybų departamento (AOTD) atstovai. O vienas iš komiteto narių, socialdemokratas Juozas Olekas sakė, jog kariuomenės vado Raimundo Vaikšnoro nedalyvavimui yra „rimta priežastis“, nes trečiadienį taip pat vyksta NATO kariuomenės vadų susitikimas.

NSGK turėjo aptarti rudenį Baltarusijoje vyksiančias karines pratybas „Zapad“, trijų „Embraer“ karinių transporto lėktuvų pirkimą bei atsakingų institucijų nuveiktus darbus po to, kai į šalį vasarą įskrido du „Gerbera“ dronai.

„Turėjome pasitarimus, ir dabar vyksta dar šiuo metu pasitarimai, ir kariuomenės vado irgi yra labai įtempta diena, nes su „Norinčiųjų koalicijos“ tam tikrais sprendimais yra susiję susitikimai“, – kalbėjo D. Šakalienė, žiniasklaidos paklausta, ką konkrečiai veikė NSGK posėdžio metu.

„Neturėjome galimybių ir perspėjome iš anksto komitetą, nes paprastai visuomet (...) yra derinamos komiteto posėdžių darbotvarkės su Krašto apsaugos ministerija“, – pažymėjo ministrė.

Pasak jos, NSGK narius Krašto apsaugos ministerija (KAM) kvietė atvykti į Gynybos štabą, kur jiems būtų pristatyta su „Zapad“ pratybomis susijusi informacija.

Ji taip pat teigė, jog naujų sprendimų dėl įsigijimų šiuo metu nėra priimta.

„Turbūt būtų efektyviau ir praktiškiau keleto savaičių bėgyje turėti tokį susitikimą, ką mes ir pasiūlėme“, – kalbėjo ministrė.

G. Jeglinskas rugpjūčio pradžioje kritikavo sprendimą Lietuvai pirkti tris Brazilijos įmonės „Embraer“ karinius transporto lėktuvus, keldamas klausimus dėl jų įsiliejimo į šalies apginamumo ir atgrasymo planus.

Jis šį klausimą vėl norėjo aptarti ir trečiadienį.

D. Šakalienė savo ruožtu pažymėjo, kad minėtų orlaivių įsigijimas atliepia anksčiau išreikštą Karinių oro pajėgų poziciją dėl problemų su lėktuvais ir tokios įrangos poreikį.

„Jeigu kalbam apie lėšas, tai mes ieškom būtent šiems orlaiviams papildomų lėšų ir jos nėra nuimamos nei nuo divizijos, nei nuo specifiškai oro gynybos. Viceministrė, kuri yra atsakinga už įsigijimus, dirba, kad mes galėtumėm galbūt ir gauti tam tikras su Sanglaudos fondu susijusias lėšas“, – sakė krašto apsaugos ministrė.

G. Jeglinsko vertinimu, nepaisant ministerijos vadovybės nedalyvavimo, NSGK posėdis buvo gana sėkmingas, nes AOTD atstovai pristatė informaciją apie „Zapad“ pratybas.

Pasak komiteto narių, D. Šakalienė ir kariuomenės atstovai atsakyti į trečiadieniui paruoštus klausimus bus kviečiami kitame komiteto posėdyje rugsėjo 3 dieną.

Baigia ruošti sprendimus

Krašto apsaugos ministrė D. Šakalienė sako, kad baigiami rengti sprendimai, kurie leistų numušti taikinius oro erdvėje.

„Finalizuojame sprendimus teisiniame lygmenyje, kurie yra susiję su greitesniu oro erdvės tam tikrų plotų, tam tikrų koridorių uždarymu, kad galima būtų saugiai neutralizuoti taikinius, nesukeliant didelės šalutinės žalos“, – žurnalistams trečiadienį sakė D. Šakalienė.

„Tai šitas procesas turėtų, kaip įmanoma, greičiau vykti“, – pridūrė ji.

BNS rašė, kad diskusijos dėl apsaugos nuo dronų Lietuvoje suintensyvėjo vasarą į šalį įskridus dviem rusiškiems bepiločiams „Gerbera“ iš Baltarusijos. Vienas jų gabeno 2 kilogramus sprogmenų.

Liepos pabaigoje D. Šakalienė teigė, kad rengiamas teisinis reguliavimas, kuris leis „žaibiškai ir efektyviai“ uždaryti tam tikrus oro erdvės koridorius ir juose atlikti naikinimą nekenkiant civiliniams objektams.

Karinių oro pajėgų vadas Antanas Matutis sakė, jog šis reguliavimas, prie kurio jau dirbama kelis mėnesius, susijęs su tam tikrų įgaliojimų keitimu ir suteikimu kariuomenės vadui, kad būtų galima lengviau reaguoti į oro grėsmes.

Tuo metu susisiekimo ministras Eugenijus Sabutis teigė, kad neįmanoma oro erdvės uždaryti skubiai ir tikino dvejojantis, ar reikėtų numušinėti orlaivius prieš tai jų tiesiogiai neidentifikavus.

„Spręsime artimiausiu metu, ar reikės įstatymo pakeitimo, ar apsieisime be jo, bet jau algoritmai yra sudėlioti. Apie tai irgi šiuo metu kaip tik vyksta labai intensyvūs pokalbiai su kariuomene, kaip algoritmas geriausiai veiktų, kad staigiai galėtumėme uždaryti tuos erdvės kvadratus, kurie mums reikalingi“, – kalbėjo D. Šakalienė.

Kaip skelbė BNS, incidentų, kai į Lietuvą įskrido du rusiški dronai, krašto apsaugos ir užsienio reikalų ministrai bendru laišku kreipėsi į NATO generalinį sekretorių Marką Rutte (Marką Riutę) ragindami sąjungininkes dislokuoti šalyje antidroninės gynybos pajėgumus.