Ji atmeta dalies apžvalgininkų ir visuomenininkų kritiką dėl vizito ir pabrėžia siekį perimti karines pamokas.

„Mano darbas, kaip gynybos ministrės, yra labiau, matyt, ginklai negu kad užsienio politika. Ir šioje situacijoje aš matau Izraelį kaip vieną iš Lietuvos ginkluotųjų pajėgų stiprinimui svarbių šaltinių“, – interviu BNS sakė ministrė.

Pastaruoju metu Izraelis suintensyvino operacijas Gazos Ruože, vadindamas jas atnaujintomis pastangomis sunaikinti islamistų grupuotę „Hamas“.

Dėl šių veiksmų Jungtinė Karalystė sustabdė derybas dėl laisvosios prekybos susitarimo. Izraelį kritikuoja ir vis dagiau Europos šalių, nors šiuo klausimu Europos Sąjunga vis dar yra susiskaldžiusi.

Ministrė Izraelyje lankėsi balandį. Po susitikimo su šios šalies gynybos ministru ji teigė, kad abi šalis jungia bendra karinė dvasia.

D. Šakalienė buvo pirmoji per pastaruosius keliolika metų Izraelyje Lietuvos krašto apsaugos ministrė, čia ji taip pat susitiko su vietos gynybos pramonės atstovais aptarti galimo bendradarbiavimo.

„Mums yra svarbi Izraelio ginkluotųjų pajėgų plėtros patirtis. Izraelis yra iš esmės rezervistų kariuomenė. (...) Šiuo metu Lietuva taip pat turi didžiulį poreikį plėsti mūsų ginkluotąsias pajėgas, mūsų kariuomenę ir ieškome būdų, kaip įmanoma greičiau ir turint ribotus infrastruktūros ir personalo resursus padidinti karių skaičių“, – interviu BNS sakė gynybos ministrė.

Ir šiuo metu mes turime labai mažai laiko, labai sudėtingas geopolitines aplinkybes ir kol man nepasako kitaip mūsų valstybės prezidentas ar premjeras, aš ruošiuosi imti visą Lietuvos kariuomenei ir Lietuvos ginkluotosioms pajėgoms naudingą patirtį iš tų demokratinių valstybių, kurios turi tos patirties.

„Ir šiuo metu mes turime labai mažai laiko, labai sudėtingas geopolitines aplinkybes ir kol man nepasako kitaip mūsų valstybės prezidentas ar premjeras, aš ruošiuosi imti visą Lietuvos kariuomenei ir Lietuvos ginkluotosioms pajėgoms naudingą patirtį iš tų demokratinių valstybių, kurios turi tos patirties“, – pridūrė ji.

Dėl karo Gazos Ruože Tarptautinis baudžiamasis teismas (TBT) pernai išdavė Izraelio premjero Benjamino Netanyahu (Benjamino Netanjahu) ir kitų asmenų, įskaitant „Hamas“ karinio vado Mohammedo Deifo (Mohamedo Deifo), arešto orderius.

Kaip skelbė BNS, karas palestiniečių teritorijoje prasidėjo po 2023 metų spalio 7 dieną islamistų grupuotės „Hamas“ surengtos atakos prieš Izraelį, per kurį nužudyta 1218 žmonių, daugiausia civilių.

Kovo 18-ąją Izraelis atnaujino savo karinę kampaniją Gazos Ruože, žlugus du mėnesius trukusioms paliauboms. Jos buvo iš esmės sustabdžiusios nuo 2023 metų spalio apsiaustoje palestiniečių teritorijoje vykusias kovas.

Anot „Hamas“ valdomo Gazos Ruožo sveikatos apsaugos ministerijos, per Izraelio ir „Hamas“ karą šioje palestiniečių teritorijoje žuvo beveik 55 tūkst. žmonių, daugiausia civilių.