„Išskaidytas projektas į keletą dalių būtent todėl, kad mes užtikrintume šio projekto vykdymo efektyvumą“, – BNS trečiadienį sakė D. Šakalienė.
„Tokio dydžio projektas, jeigu yra vienas rangovas, jis sukelia didžiulę riziką, kad jeigu tam rangovui kažkas nutiktų arba jis nuspręstų manipuliuoti, keisti sąlygas, mes turime didžiulę monopolio riziką, mes turime riziką, kad visas projektas gali užsitęsti arba sužlugti“, – teigė ji.
D. Šakalienė sako, kad jei pagrindinis rangovas susidurtų su sunkumais, visos miestelio statybos galėtų sustoti.
„Tai sukuria didelę viso projekto neįgyvendinimo riziką arba pastato valstybę į labai pažeidžiamą padėtį, tai to tikrai negalima daryti“, – tvirtino ministrė.
Norima sukurti konkurenciją, sumažinti riziką
Anot ministrės, ji asmeniškai kalbėjo su bene visų „sėkmingai įgyvendintų didžiųjų infrastruktūros projektų“ rengėjais ir projektų valdytojais.
„Jie visi pabrėžė, kad vieno tiekėjo, vieno rangovo tokioje situacijoje turėjimas sukelia labai dideles rizikas“, – kalbėjo D. Šakalienė.
Jos teigimu, projektas išskaidytas ir dėl noro sumažinti naštą verslui dėl reikiamo finansavimo gavimo.
„Gauti tokio dydžio papildomas lėšas, paskolą, visi turbūt suprantame, kad neturi joks verslas tokio dydžio sumos laisvų pinigų. Kai yra padalintas šitas projektas į keletą dalių, tai ženkliai realistiškiau su tokia suma dirbti“, – sakė ministrė.
Pasak jo, taip pat norima skatinti konkurenciją tarp privačių tiekėjų ir taip gauti geresnius pasiūlymus.
D. Šakalienės teigimu, Lietuva dėl šio projekto yra „pozityviam kontakte“ su Europos investicijų banku (EIB).
„Jų pagalba čia taip pat yra vienas dalykas, kuris yra svarstomas, ką matome, kuo mažesnės rizikos šiame projekte, tuo sklandesnis, geresnis būtų bendradarbiavimas su EIB“, – kalbėjo ministrė.
Kaip rašė BNS, finansų ministras Rimantas Šadžius trečiadienį sakė, kad EIB kitą savaitę turėtų spręsti, ar finansuos Rūdninkų karinio miestelio statybas. Pasak ministro, dėl įsitraukimo į projektą EIB direktorių taryba spręs kovo 21 dieną.
Vasario viduryje ministras kalbėjo apie pasiektą „principinį susitarimą“, jog EIB dalyvaus Rūdninkų miestelio statybose bei finansuos didelę dalį maždaug 1,5 mlrd. eurų vertės projekto.
Anot ministro, EIB infrastruktūrą įrengtų savo lėšomis, kurias valstybė mažomis sumomis per ilgą laiką grąžintų jau miestelį įrengus.
Didžiausias karinės infrastruktūros projektas istorijoje
KAM sprendimą skaidyti statybas kritikavo Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Giedrimas Jeglinskas ir buvęs krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas.
Jie teigia, kad projektui daugiau rizikos kelia būtent kelių rangovų pasirinkimas, o projektą įgyvendinti galėtų imtis generalinis rangovas, kuriuo galėtų tapti užsienio kompanija.
„Šios Vyriausybės tikslas – palikti kuo daugiau pinigų Lietuvoje, todėl mes dedame pastangas visuose įsigijimuose skatinti pramoninį bendradarbiavimą, komponentų gamybą Lietuvoje“, – į kritiką atsakė D. Šakalienė.
„Norime, kad Lietuvoje vyktų viskas, kas yra įmanoma, ir pinigai liktų Lietuvoje“, – pridūrė ji.
Rūdninkų karinis miestelis Šalčininkų rajone statomas Lietuvai siekiant iki 2027 metų pabaigos priimti Vokietijos karių brigadą. Miestelis vystomas etapais: pirmąjį etapą rangos būdu jau įgyvendina „Eikos statyba“, o antrasis etapas turėtų vykti viešojo ir privataus sektorių partnerystės (PPP) būdu.
KAM BNS yra informavusi, kad antrojo etapo rangovų konkursas bus skelbiamas šį mėnesį.
Antrasis Rūdninkų karinio miestelio vystymo etapas apims gyvenamosios, administracinės, sporto, techninės paskirties pastatų projektavimą, statybą ir priežiūrą, taip pat beveik 300 tūkst. kvadratinių metrų karinių aikštelių įrengimą bei kitos paskirties statinius: sraigtasparnių aikštelę, inžinerinius tinklus.
Anot KAM, tai didžiausias karinės infrastruktūros vystymo projektas Lietuvos istorijoje.
Ministerijos vadovybė nusprendė į tris dalis išskaidyti Rūdninkų karinio miestelio statybos antrąjį etapą ir pakvietė daugiau įmonių dalyvauti pavasarį prasidėsiančiose atrankose.
Rūdninkuose tarnaus didžioji dalis – 80 proc. – Vokietijos karių, likusi brigados dalis – Rukloje Jonavos rajone. Iš viso iki 2027 metų pabaigos Lietuvoje turėtų būti dislokuota iki 5 tūkst. Vokietijos karių.
Žada dėl Otavos konvencijos turėti labai pozityvių žinių
Lietuvai svarstant trauktis iš priešpėstines minas draudžiančios Otavos konvencijos, krašto apsaugos ministrė D. Šakalienė žada greitai turėti „labai pozityvių žinių“.
„Neabejoju, kad labai greitu metu turėsime labai pozityvių žinių, tas greitu metu, tai ne po mėnesio ir net ne savaitės“, – BNS trečiadienį vakare telefonu iš Lenkijos sakė ministrė.
„Turėjome nuotolinį pokalbį tarp Baltijos šalių ir Lenkijos ministrų. Lenkijoje taip pat susitiksiu su Lenkijos ministru, turėsime apie tai pokalbį, kaip galėtume paspartinti viso regiono bendrus sprendimus“, – kalbėjo ji.
Kaip rašė BNS, Lietuva iš konvencijos trauktis svarsto, norėdama sustiprinti pasienį su Rusija galimos agresijos atveju. Tokio sprendimo kritikai sako, jog priešpėstines minos gali padaryti žalos besiginančioms pajėgoms ir civiliams.
Lietuvos kariuomenės vadas generolas Raimundas Vaikšnoras anksčiau yra sakęs, kad pasitraukimas iš Otavos konvencijos atrištų rankas kariuomenei.
Visos Europos Sąjungos šalys yra Otavos konvencijos narės, o Kinija, Rusija, JAV, Indija ir Pakistanas nėra prie jos prisijungusios.
Praėjusią savaitę įsigaliojo pernai liepą Lietuvos Seimo priimtas sprendimas trauktis iš kitos konvencijos, draudžiančios įsigyti ar šalyje laikyti kasetinius šaudmenis.
Naujausi komentarai