„Gintis turi visa Lietuva, ne tik krašto apsaugos sistema. Kiekvienas pilietis, vienetas, struktūra, padalinys, institucija – visi turi būti pasiruošę veikti su tuo, ką turi. Atėjus krizei nebus laiko persitvarkyti, keisti procedūrų. Viską turime pakeisti dabar – turime veikti pagal principą, tarsi karas būtų rytoj“, – penktadienį kalbėjo D. Šakalienė.
„Karo rytoj tikrai nebus, bet turime būti pasiruošę veikti pagal tokį principą. Kariuomenė, valstybės ir savivaldos institucijos, nevyriausybinės organizacijos turi intensyviau bendradarbiauti ruošiantis gynybai“, – pabrėžė ji.
Pasak ministrės, krašto apsaugos sistemoje bus įkurta greitojo reagavimo grupė, kuri užtikrins, kad nebūtų perteklinių ar vertės nekuriančių reguliavimų.
„Mes, kaip valstybė, turime pereiti į karo meto mąstymą. Tai reiškia, kad visos krašto apsaugos sistemos funkcijos ir padaliniai taip pat bus vertinami, kiek tai padeda kovoti prieš galimą agresorių. Jeigu padalinys turi aiškią gynybos funkciją – jis bus stiprinamas, jeigu šiuo metu sunkiai identifikuojamas jo gebėjimas prisidėti prie gynybos, tai tuomet atitinkamai bus relokuojama“, – dėstė D. Šakalienė.
Gintis turi visa Lietuva, ne tik krašto apsaugos sistema.
„Dėl šio tikslo bus įkurta grupė krašto apsaugos sistemoje. Šiuo metu mes ją tiesiog vadiname „Greitis“, nes tai esminis dalykas. Bet tikslas yra ir peržiūrėti krašto apsaugos procedūras, kurie leistų atsisakyti perteklinių ir vertės nekuriančių reguliavimų, vidinių tvarkų ir panašių procedūrų. Viskas, kas galėtų užtikrinti, kad veiksime greičiau“, – pabrėžė ji.
Politikė akcentuoja, kad Krašto apsaugos ministerija (KAM) jau dabar plečia sąlygas, kad piliečiai rengtųsi ginti valstybę ne tik ginklu.
„Mano tikslas – turėti ne popierinius planus, bet juos pastoviai testuoti. Tai reiškia, kad turėsime daugiau praktinių ir pratybų formatų turėsime daugiau. Mūsų gynybiniai planai taip pat bus testuojami ir treniruojami valstybės ginkluotos gynybos operacinio plano formate (...) Mano vizija yra gynybos principus pagrįsti paprastu modeliu: matau, susitelkiu ir kovoju“, – kalbėjo D. Šakalienė.
Anot jos, bus siekiama užtikrinti moksleivių ir studentų pasirengimą ekstremalioms situacijoms.
„Turime turėti planą, kaip ugdysime vaikus: nuo patriotinio ugdymo, veiksmų ekstremaliose situacijose pasirengimą, iki išgyvenimo įgūdžių, karinio rengimo pagrindus“, – dėstė D. Šakalienė.
Stebi rusų pajėgų veiksmus: kiekvieną skrydį ir tankų pajudėjimą
Kalbėdama apie sąjungininkų palaikymą karo grėsmės Lietuvoje atveju, ministrė pabrėžė, kad NATO yra įsipareigojusi duoti atsaką priešui.
„Kartu su sąjungininkais stebime kiekvieną rusų tankų kolonų pajudėjimą, kiekvieną lėktuvo skrydį ar raketų paleidimą. Mes matome ir girdime, ką jie daro. Tai yra labai svarbu žinoti siekiant turėti ramų užtikrintumo jausmą, ne iliuzinę ramybę (...) Matome, ką jie daro ir tikrai ruošiamės viskam“, – aiškino D. Šakalienė.
„Atsiradus pavojui prie mūsų sienų, mūsų ir sąjungininkų pajėgos pagal sutartus planus telksis mūsų teritorijoje, taip siekiant atgrasyti priešą, o esant poreikiui ir duos atitinkamą atsaką. NATO vyriausiasis pajėgų Europoje vadas turi jam suteiktus įgaliojimus veikti, jeigu tokia grėsmė atsirastų. (...) Didžiausias iššūkis yra užtikrinti transatlantinę vienybę. Mažiau dramų, jokių skyrybų. Ta vienybė yra mums labai reikalinga, nepaisant jokių nesutarimų. Tam ir buvo skirta mano kelionė į JAV“, – detalizavo ji.
Didins profesionalių karių skaičių
D. Šakalienė žada kariams gerinti socialines sąlygas, siekiant, jog prie ginkluotųjų pajėgų prisijungtų kuo daugiau žmonių.
„Kalbuosi taip pat su savo kolegomis, ypatingai Šiaurės ir Baltijos šalyse, tai porą Šiaurės šalių turi labai geros patirties, ženkliai padidinant motyvaciją prisijungti prie ginkluotųjų pajėgų ir tikrai tas efektas buvo labai geras. Mes planuojame irgi tą panaudoti. Faktas yra tas, kad jeigu mes norime tikrai turėti motyvuotus karius, turint omenyje, ko mes iš jų reikalaujame, tai jiems sąlygos tikrai turi būti sudaromos“, – kalbėjo ministrė.
D. Šakalienė akcentavo, jog planuojama, kad iki 2028 m. profesinės tarnybos karių skaičius turi išaugti nuo 12,5 tūkst. iki 16 tūkst., o bendro personalo skaičius – nuo 22 tūkst. iki 30 tūkst.
„Tai yra ambicingi tikslai, tam tikrai turėsime labai rimtas priemones pritaikyti“, – kalbėjo ministrė.
Ji taip pat pabrėžė, jog tikslas yra per metus paruošti bent 6 tūkst. rezerve esančių karių.
Ginkluotės įsigijimo kontraktus pasirašys iki 2027 m.
Ministrė taip pat iškėlė tikslą, kad pagrindiniai ginkluotės įsigijimo kontraktai būtų pasirašyti iki 2027-ųjų metų.
„Absoliučią daugumą būtinų ginkluotės kontraktų mes turime, bet tikrai dar nemažai yra, kuriuos tiesiog reikia sudaryti“, – nurodė D. Šakalienė.
„Tai apima ne tik divizijos sunkinimui skirtus įsigijimus, bet ir įgalintojus – oro gynyba, karo inžinerija, žvalgyba, logistika ir kitos sistemos“, – tęsė ji.
Svarsto Lietuvoje steigti JLTV šarvuočių techninį centrą
Taip pat, krašto apsaugos ministrės D. Šakalienės teigimu, su JLTV šarvuotųjų visureigių gamintojais yra diskutuojama apie techninio centro, vadinamojo hub‘o, steigimą Lietuvoje.
„Kadangi Lietuva turi didžiausią kiekį JLTV, kalbame apie tai, kad Lietuvoje galėtų būtų steigiamas jų remonto, priežiūros, galbūt tam tikrų atsarginių detalių gamybos hub‘as. Visą Europą galėtume aprūpinti“, – spaudos konferencijos metu užsiminė ministrė.
„Artimu metu planuojamas susitikimas, kad galėtume apie tai kalbėti toliau“, – nurodė ji.
ELTA primena, kad Rusijai pradėjus plataus masto invaziją Ukrainoje, Lietuva ėmėsi didinti išlaidas gynybai ir planuoja nuo kitų metų skirti 5–6 proc. BVP krašto apsaugai – tokį spendimą dar sausį patvirtino Valstybės gynimo taryba (VGT).
Lietuvoje planuojami sprogmenų, dronų gamybos ir jūrinės gynybos klasteriai
Lietuvoje planuojama įkurti keturis su gynybos pramone susijusius klasterius, atverti poligonus jų gaminiams išbandyti, įsteigti naują rizikos kapitalo fondą gynybos pramonei remti.
Apie tai penktadienį per spaudos konferenciją Karo akademijoje Vilniuje pranešė krašto apsaugos ministrė D. Šakalienė.
„Principas yra paprastas – ką gali, pasigamink pats Lietuvoje“, – sakė ji.
Lietuva pajėgi gaminti minas
Ministrės teigimu, pirmiausia Lietuva planuoja pasigaminti reikalingus kiekius kritinės amunicijos.
„Esame pajėgūs čia turėti prieštankinių minų ir kitų minų gamybą“, – tvirtino ji.
D. Šakalienė informavo apie keturis planuojamus kritinius gynybos pramonės klasterius.
„Pirmas – amunicijos, sprogmenų. Tikslas yra turėti Lietuvoje veikiančią integruotą sprogmenų bei sprogstamųjų medžiagų tiekimo grandinę, kuri leistų savarankiškai aprūpinti Lietuvos kariuomenę ir sąjungininkus kritine stambaus ir vidutinio kalibro amunicija, minomis ir kitais sprogmenimis“, – sakė ji.
Ministrės duomenimis, Lietuvai reikia mažiausiai 85 tūkst. prieštankinių minų, tam numatyta 50 mln. eurų.
Antras klasteris – dronų ir antidronų gamybos, įskaitant ilgo nuotolio dronus-raketas.
„Dėsiu visas pastangas, kad pritrauktume kritinių komponentų ir technologijų vystymą Lietuvoje. Tas procesas gana sėkmingai juda į priekį“, – tikino krašto apsaugos ministrė.
Trečiasis klasteris – kritinės karinės technikos gamybos ir remonto klasteris.
„Vakar kalbėjome su lenkais apie tai, kad tam tikrose srityse mes jau dabar esame pajėgūs jiems teikti tam tikrą pagalbą ir priežiūros paslaugas, kai kalbame apie sunkiąją ginkluotę“, – sakė D. Šakalienė.
Verslui bus sudaryta galimybė išbandyti gaminius poligonuose
Anot jos, taip pat krašto apsaugos tikslams planuojama panaudoti „Lietuvoje stiprų civilinį jūros klasterį“.
„Jie yra pasiruošę pereiti į karinį failą, tam sudarysime visas galimybes. Su kelių valstybių gynybos ministrais kalbėjausi, su gynybos pramone, kaip galima įtraukti Lietuvos laivų statyklas. Jie yra pasiruošę, tikrai nori bendradarbiauti ir gali tą padaryti“, – sakė ministrė.
Jos teigimu, šiuo metu dėl bendradarbiavimo intensyviausiai kalbama su JAV, Vokietijos, Ukrainos, Šiaurės šalių gynybos pramonės gamintojais.
„Ir toliau skatinsime savo verslą per valstybės užsakymus ir pirkimus. Tikslas yra pavasario sesijoje priimti reikalingus pakeitimus dėl realaus žaliojo koridoriaus gynybos pramonei suformavimo“, – sakė D. Šakalienė.
Šios kategorijos ginklams priklauso karinės raketos su sprogstamaisiais užtaisais, automatiniai šaunamieji ginklai, šaudmenys su pramušamaisiais, sprogstamaisiais arba padegamaisiais sviediniais, visų kalibrų patrankos, haubicos, mortyros, minosvaidžiai, granatos ir granatsvaidžiai, visų rūšių bombos, torpedos, minos ir pan.
Taip pat žadama skirti 10 mln. eurų fondui „MILIinvest“ gynybos startuoliams, planuojama įkurti naują rizikos kapitalo fondą gynybos pramonei remti.
„Vėlyvesnėje stadijoje tam skirsime 20 mln. eurų“, – tvirtino D. Šakalienė.
Ji pranešė, kad gamintojams bus sudarytos galimybės savo produktus išbandyti kariuomenės poligonuose.
„Ten, kur matome kritinį mūsų kariuomenei poreikį, atversime poligonus mūsų pramonės produkcijos testavimui, bandymams“, – kalbėjo ji.
Ministrė tvirtino, kad Vyriausybė turi išgrynintą inovacijų integravimo į kariuomenę modelį.
„Taip pat turime viziją dėl gynybos srityje veikiančių įmonių su valstybės kapitalu holdingo steigimo, kad turėtume tikrai gerai veikiančią gynybos pramonės ekosistemą“, – sakė ji.
Ginkluotės kontraktai – pasirašyti iki 2027-ųjų
D. Šakalienės teigimu, KAM tikslas – visus pagrindinės ginkluotės įsigijimo kontraktus pasirašyti iki 2027 metų.
„Absoliučią daugumą turime, bet nemažai yra, kuriuos reikia sudaryti, tai apima ne tik divizijos sunkinimui skirtus įsigijimus, bet ir įgalintojus – oro gynybą, karo inžineriją, žvalgybą, logistiką ir kitas sistemas“, – kalbėjo ministrė.
Pasak jos, kariuomenės vystymas apims ir „jūrinės aplinkos suvokimą“.
„Mes turime planus per artimiausius metus išvystyti papildomus pajėgumus dėl tam tikro keitimosi informacija su NATO sąjungininkais ir (įsigyti – BNS) papildomas povandeninės stebėsenos priemones, taip pat bus stiprinama uosto ir priekrantės gynyba, įsigijimai suplanuoti – nuo tam tikrų laivų iki tam tikrų kitų dalykų“, – sakė D. Šakalienė.
Anot jos, bendradarbiaujant su kitomis Baltijos jūros valstybėmis, Lietuva modernizuos karinių laivų flotilę.
„Dabar vyksta intensyvios derybos dėl įsigijimų, kurią mes pasirinksime sąjungininkę ir kaip judėsime toliau“, – teigė ministrė.
Taip pat, be divizijoje vystomo oro gynybos bataliono, planuojama išvystyti vidutinio nuotolio oro gynybos batalioną.
„Turėsime dar papildomai keletą NASAMS baterijų ir tokių baterijų kaip MSHORAD“, – sakė D. Šakalienė.
Lietuva gynybinius pajėgumus stiprina pablogėjus geopolitinei situacijai. Valstybės gynimo taryba sutarė iki 2030 metų krašto apsaugai per ateinančius penkerius metus skirti 5–6 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) – apie 12 mlrd. eurų.
Lietuvos žvalgybos teigimu, per trejus–penkerius metus Rusija gali išvystyti pajėgumus, kurių pakaktų ribotiems veiksmams prieš NATO, nors tokio laikotarpio ir nepakaktų pasiruošti plataus masto karui su Aljansu. Rusija planuoja padidinti kariuomenės skaičių iki 1,5 mln. karių, o Lietuvos žvalgyba šį siekį laiko įgyvendinamu.
Šakalienė: dėl branduolinio ginklo dislokavimo Lietuvoje gali tekti keisti Konstituciją
Šalyje norint dislokuoti branduolinį ginklą, gali tekti keisti Konstituciją, sako krašto apsaugos ministrė D. Šakalienė.
„Manome, kad reikia įvertinti galimybes dėl Lietuvos Respublikos Konstitucijos 137 straipsnio korekcijos, jei mūsų sąjungininkai siūlytų realius planus dėl branduolinių ginklų ar jų komponentų dislokavimo Lietuvoje ir peržiūrėti kitus įsipareigojimus“, – penktadienį per spaudos konferenciją Karo akademijoje Vilniuje sakė ji.
Konstitucijos 137 straipsnis teigia, kad Lietuvos teritorijoje negali būti masinio naikinimo ginklų ir užsienio valstybių karinių bazių.
Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas (Emaniuelis Makronas) praėjusią savaitę pareiškė, kad Paryžius svarsto galimybę išplėsti šalies branduolinio atgrasymo priemones Europos partneriams.
„Šiam momentui konkrečių pasiūlymų iš sąjungininkų mes neturime, nes idėjos, kurios buvo politiškai išsakytos, niekaip absoliučiai dar nėra konkretizuotos, bet mes manome, kad reikia būti pasirengus bet kokiems variantams, todėl mano, kaip krašto apsaugos ministrės, pozicija, kad turėtume inicijuoti šito klausimo gilesnį aptarimą ir įvertinimą“, – kalbėjo D. Šakalienė.
„Aišku, kad negalime turėti jokių pakeitimų, nes tai būtų užbėgimas už akių ir sąjungininkams, kurie tik politinių idėjų lygmenyje tai paminėjo, bet turėtume savo pusėje padaryti vertinimą, jeigu toliau judėtų planai, turėtume iš savo pusės pasirengimą“, – teigė ji.
Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda padėkojo E. Macronui už šį pasiūlymą ir sulaukė patikinimo, jog Prancūzijos prezidento patarėjas atvyks į Lietuvą, kad išsamiau pristatytų šią idėją.
Savo ruožtu premjeras Gintautas Paluckas Prancūzijos galimybes užtikrinti Europinį branduolinį skėtį vadina menkomis, kviečia neardyti pasitikėjimo NATO.
Tuo metu Seimo pirmininkas Saulius Skvernelis sako, kad tai būtų reikšmingas žingsnis stiprinant Europos Sąjungos valstybių saugumą.
Ministrė: svarstant pasitraukti iš Otavos konvencijos, dar laukiama Suomijos verdikto
Lenkijai, Baltijos šalims svarstant pasitraukti iš priešpėstines minas draudžiančios Otavos konvencijos, dar laukiama Suomijos verdikto, sako krašto apsaugos ministrė D. Šakalienė.
„Mūsų keturių valstybių sprendimas jau yra visiškai už kampo, – žurnalistams penktadienį sakė socialdemokratė. – Šiame etape dar keleto savaičių papildomų reikėtų suomiams.“
„Žiūrėsime, kaip viskas susidėlios dėl penketuko, bet dėl ketvertuko tai tikrai turėsime naujienų labai greitai“, – pridūrė ji.
Kaip rašė BNS, Lietuva iš konvencijos trauktis svarsto, norėdama sustiprinti pasienį su Rusija galimos agresijos atveju. Tokio sprendimo kritikai sako, jog priešpėstines minos gali padaryti žalos besiginančioms pajėgoms ir civiliams.
Lietuvos kariuomenės vadas generolas Raimundas Vaikšnoras anksčiau yra sakęs, kad pasitraukimas iš Otavos konvencijos atrištų rankas kariuomenei.
Visos Europos Sąjungos šalys yra Otavos konvencijos narės, o Kinija, Rusija, JAV, Indija ir Pakistanas nėra prie jos prisijungusios.
Naujausi komentarai