„Labai svarbu nesukategorizuoti visko, kad arba socialinis saugumas, arba tas kietas saugumas, kai kalbame apie ginkluotę. Iš tiesų tam tikri sprendimai turi būti vis tik priimti vertinant dabartinį poreikį ir realią galimybę jį patenkinti naudojant taip pat skolinimosi priemones“, – LRT radijui sakė D. Šakalienė.

„Mes labai ilgą laiką turėjome tokį baubą – kad jeigu pasiskolinsime pinigų gynybai, tai viskas, valstybė bankrutuos, nebūsime pajėgūs išsimokėti. Bet štai, kaip matome, tas pats „SAFE“ instrumentas yra orientuotas į tai, kad būtų labai geromis sąlygomis keliems dešimtmečiams gautos paskolos su ypatingai mažomis palūkanomis“, – akcentavo ji.

Ministrė atkreipia dėmesį į tai, kad per didelės valstybės biudžeto investicijos į šalies gynybą gali sukelti grėsmę ekonomikos stabilumui.

„Nėra tokio tikslo dabar staiga sumesti visus valstybės pinigus ir netgi sukelti grėsmę ekonomikos stabilumui vietoje to, kad mes pasinaudotume visais prieinamais instrumentais. Tai taip, reikės ir mūsų mokestinę reformą užbaigti, iš jos tikrai nemaža dalis ateis lėšų gynybai, tačiau taip pat reikės ir „SAFE“ instrumentu naudotis, ir galvoti apie kitas papildomas priemones“, – pabrėžė ji.

Dalis gyventojų nesuvokia Rusijos grėsmės

D. Šakalienė akcentuoja ir tai, kad dalis šalies gyventojų vis dar nesuvokia Rusijos keliamos grėsmės masto, todėl, pasak jos, nepalaiko ir finansavimo gynybai didinimo.

„Dalis mūsų piliečių neturi suvokimo, kad dabar mums tikrai reikia tų lėšų gynybai ir tiesioginis jų pajamų palietimas, ypatingai, kai kalbame apie tam tikras socialines išmokas, matyt, dar labiau suaštrintų visuomenėje esančias tokias nepatriotines nuotaikas“, – teigė ministrė.

„Nes dalis mūsų politikų, kaip žinote, yra renkami rinkėjų, kuriems nėra gal labai aišku, kas gi pradėjo karą Ukrainoje arba kodėl mums reikia ginkluotės sistemų, kodėl mums reikia kontrmobilumo priemonių ir t. t. Tai yra toks sudėtingas laviravimas, nevyniokime į vatą“, – pripažino ji.

Tikrai netapsime saugesni, sviestą keisdami patrankomis, didindami skurdą ir socialinę atskirtį.

Ketvirtadienį metinio pranešimo metu G. Nausėda kalbėdamas apie valdančiųjų vykdomą mokesčių pertvarką pažymėjo, kad jos tikslai turėtų užtikrinti ne tik gynybos, tačiau ir kitus viešųjų paslaugų poreikius, socialinį ir ekonominį Lietuvos saugumą.

„Mokesčių pertvarkos metu taip pat būtina išlaikyti pusiausvyrą tarp socialinės ir ekonominės politikos poreikių. Tikrai netapsime saugesni, sviestą keisdami patrankomis, didindami skurdą ir socialinę atskirtį“, – Seime kalbėjo G. Nausėda.

ELTA primena, kad šiuo metu Seimo komitetuose svarstoma Vyriausybės mokesčių pertvarka, kurią priimti ketinama iki pavasario sesijos pabaigos.

Pirmą balsavimą parlamente įveikė pelno, gyventojų pajamų apmokestinimo pokyčiai, naujų draudimo ir „cukraus“ mokesčių įvedimas, taip pat nekilnojamojo turto (NT) mokesčio pakeitimai.

Tiesa, nors Finansų ministerija siūlė pirmąjį asmens būstą apmokestinti mažiausiai nuo 10 tūkst. eurų jo „grindų“, sprendimą dėl konkrečios kartelės ir tarifų intervale nuo 0,1 iki 1 proc. paliekant savivaldybėms, koalicinė taryba nuo šio siūlymo paskelbė atsitraukianti.

Anot valdančiųjų, planuojama likti prie ne pagrindinio būsto apmokestinimo – jau anksčiau skelbta, kad šios pajamos iki 2030-ųjų būtų skiriamos į Gynybos fondą.