SAUGUMO IŠŠŪKIAI: EUROPOS PARLAMENTE REIKALINGI SPECIFINIŲ ŽINIŲ IR KOMPETENCIJŲ TURINTYS POLITIKAI

Politika, susijusi su gynyba, saugumu – tiek šalies vidaus, tiek ES išorės – reikalauja atitinkamų kompetencijų ir žinių. Tiesa yra tokia, kad šios žinios ir kompetencijos yra specifinės.

Deja, tenka pripažinti, kad mūsų Parlamente nėra tiek daug politikų, kurie tokiomis kompetencijomis galėtų pasigirti, juo labiau – jas tinkamai panaudoti. Anot politico.eu, Lietuva pagal teisėkūrą EP yra paskutinėje vietoje ir tai pasako apie mūsų šalies atstovus labai daug. Net ir mažesnis už mus Liuksemburgas pirmauja pagal šią statistiką, tad pasiteisinimas, kad esame maži, todėl neaktyvūs, neatitinka tiesos. Neaktyvumą lemia ne tik kompetencijų stoka, bet ir tai, kad Lietuvoje šiuos rinkimus išnaudoja partijos, siekiančios padovanoti mandatus į EP savo ištikimiems partijos bičiuliams, kurie savo aktyvumą vertina ne teisėkūra, o žinučių skaičiumi socialiniuose tinkluose. Tik Lietuvai iš to – jokios naudos.

Mano kompetencijos saugumo ir gynybos srityse

Esu vienas iš Lietuvos politikų, Seime jau antrą kadenciją dirbantis Nacionalinio saugumo ir gynybos komitete (NSGK). 2016–2020 m. kadenciją vadovavau šiam komitetui, pastaruosius pusketvirtų metų, būdamas opozicijoje, esu NSGK vicepirmininkas. Šis komitetas yra pagrindinis parlamente, kuris orientuojasi ir dirba išorės ir vidaus grėsmių suvaldymo srityje, t. y. koncentruojamės į tai, kaip sukurti sistemą, kad gyventojai saugiai jaustųsi tiek Lietuvoje, tiek ir keliaudami po užsienio valstybes, visų pirma, po ES ir NATO valstybių teritorijas.

Mano užimamos pareigos Seime yra labai svarbios padedant formuoti valstybės gynybos ir saugumo politikos darbotvarkę.

Taip pat jau antrą kadenciją dirbu ir Seimo Kriminalinės žvalgybos parlamentinės kontrolės komisijoje, kurios pagrindinis uždavinys yra kontroliuoti visas mūsų kriminalinės žvalgybos institucijas. Tokių institucijų Lietuvoje yra septynios. Saugumo, ypač kriminalinės žvalgybos, parlamentinė kontrolė yra gana sudėtingas darbas, nes reikia vertinti žvalgybos veiklos metodus ir veikimą su žmogaus teisėmis, jų galimu pažeidžiamumu. Praėjusią kadenciją teko vadovauti šiai komisijai.

Nuo 2016 m. atstovauju Lietuvai NATO Parlamentinėje Asamblėjoje, esu šios Asamblėjos delegacijos pirmininko pavaduotojas.

Per šiuos aštuonerius metus mano patirtis, susijusi su nacionaliniu saugumu, tam tikromis grėsmėmis, suvokimu, kaip jas valdyti, kokiomis priemonėmis, yra tikrai nemaža. Turiu ką pasakyti šia tema, suprantu ją, kita vertus, turiu ne tik žinių ir kompetencijų, bet ir mano charakterio savybės yra pastebimos, ir jos neatsirado iš niekur.

Iki politiko karjeros pradžios ilgus metus dirbau Lietuvos policijoje – daugiau nei 20 metų tarnavau Lietuvai kriminalinės policijos gretose. Čia perėjau visus karjeros laiptelius – nuo jaunesniojo inspektoriaus iki vyresniojo komisaro.

Mano darbas kriminalinėje policijoje buvo susijęs su sunkių ir itin sunkių nusikaltimų tyrimu, kova su organizuotu nusikalstamumu, narkotikais, nužudymais, plėšimais. Manau, kad ši mano patirtis yra neįkainojama, juolab kad karjerą policijoje baigiau vadovaudamas Lietuvos policijos antikorupciniam padaliniui, kuris buvo sukurtas kovai su korupcija policijos sistemos viduje.

Turiu patirties ir tarptautinėse taikos palaikymo misijose. Esu dalyvavęs Jungtinių Tautų misijoje Kosove – iš viso trijose misijose, bendras tarnybos laikas siekia pusantrų metų. Vadovavau Lietuvos kontingentui Kosove, buvau Prištinos regiono ypač sunkių nusikaltimų tyrimo padalinio vadovas.

Po misijų Kosove buvau atrinktas ES mastu į 27 instruktorių parengimo programą, ją sėkmingai baigiau, esu sertifikuotas taikos palaikymo misijų dalyvių rengimo ir paruošimo misijoms instruktorius. Esu tikras, kad, pasibaigus karui Ukrainoje, tokios patirties kaip mano neabejotinai reikės.

Jungtinėse Amerikos Valstijose esu baigęs specialią antiteroristinių operacijų užkardymo mokymosi programą, kėliau kvalifikaciją Suomijoje, Lenkijoje, Vokietijoje. Turiu teisės magistro mokslinį laipsnį.

Manau, kad turiu tinkamų kompetencijų ir išsilavinimą dirbti ir kaip politikas saugumo ir gynybos srityje, nes mano ankstesnė patirtis yra mano pranašumas.

Esu vienas iš LVŽS rinkimų į EP programos rengėjų.

Geopolitiniai saugumo iššūkiai Europai ir Lietuvai

Po Ukrainos užpuolimo visas pasaulis suprato, kad tas sistemas, kurias Vakarų valstybės turėjo taikos palaikymui visame pasaulyje, reikia nedelsiant peržiūrėti ir keisti, nes jos lemiamu momentu, Ukrainos atveju, tiesiog nesuveikė. Jungtinės Tautos dabar peržiūri savo nuostatas ieškodamos priežasčių, kodėl diplomatinėmis priemonėmis nepavyko užkardyti Rusijos įsiveržimo į Ukrainą. Tiesa, kol kas apie pokyčius organizacijos politikoje dar neteko girdėti ko nors rimtesnio.

Visiškai kitaip sureagavo NATO gynybinis aljansas – nedelsiant buvo pakeisti gynybos operaciniai planai, strategija, taktika. NATO, prasidėjus karui Ukrainoje, tapo visiškai kitokia.

Be abejo, sujudo ir pati ES – EP, Europos Komisija (EK). ES gynybos ir saugumo darbotvarkę turėjo ir anksčiau, tačiau karas Ukrainoje keičia tiek EK, tiek EP atskirų politinių frakcijų lyderių nuomonę.

Šiandien nediskutuojama, kad karas Ukrainoje daro didžiulį poveikį ES saugumui, o iškilę iššūkiai reikalauja priimti naujų, specifinių sprendimų. Karas daro poveikį ne tik išorės saugumui, bet ir ES vidaus saugumui, Bendrijos ekonomikai.

Šiandien ES suprantame, kad ateinančius penkerius metus saugumas ir gynyba bus viena pagrindinių politinės darbotvarkės temų.

ES saugumo politika ir NATO

Prasidėjus karui Ukrainoje buvo peržiūrima ir keičiama Bendrijos saugumo strategija. Sutariama, kad pagrindinis uždavinys – sustabdyti karo veiksmus, kad jie neperžengtų Ukrainos ribų.

Antra, dėl ko sutariama, – ES gynybos politika, veiksmai ir priemonės neturi dubliuoti NATO veiklos.

Šiandien dar netyla kalbos apie atskiros ES kariuomenės kūrimą, tačiau akivaizdu, kad dubliuoti NATO nereikia, būtina koncentruotis į tai, kad Bendrija, kaip ekonomiškai stiprus aljansas, turi siekti finansinio ir ekonominio NATO stiprinimo, t. y. Bendrijos narės turi skirti pakankamai savo finansinių išteklių, kuriais būtų galima aprūpinti NATO moderniausia gynybos ginkluote, žvalgybos priemonėmis, logistika.

Turi būti stiprinama gynybos pramonė

Valstybių narių ištekliai turi būti skirti užkurti gynybos pramonei Europoje. Padėtis, kai buvo leidžiama prieiti iki situacijos, kai NATO gynybos sandėliai buvo apytuščiai, negali pasikartoti.

Sukurtas ir didinamas ES gynybos fondas, sutarta dėl bendrų pirkimų gynybos srityje.

Rusija supranta tik tuomet, kai į jos agresiją atsakoma jėga. Tik nepertraukiamai dirbanti gynybos pramonė ir užpildyti amunicijos sandėliai, ne tik NATO, bet ir Ukrainai tiekiamas pakankamas ginkluotės skaičius leis atgrasyti Rusiją nuo naujų teritorijų okupacijos užmačių.

Pokyčiai saugumo ir gynybos politinėje darbotvarkėje leis ir Lietuvai pasinaudoti gynybos pramonės pranašumais keliant savo šalies ekonomiką. Tačiau visi šie pokyčiai – ne tik mūsų šalies saugumo didinimas, bet ir kylanti ekonomika, naujos darbo vietos, gerėjanti gyvenamoji aplinka, jos saugumas.

Prie būsimos EP kadencijos iššūkių pažymėčiau ir būsimus ginčus, ir derybas parlamento viduje, ypač – slopinant ir atgrasant kai kurių valstybių narius nuo vis išlendančių ketinimų dominuoti Bendrijos gynybos politinėje darbotvarkėje, taip pat – ES kariuomenės kūrėjų iniciatyvas.

Kodėl verta reitinguoti mane?

Ypač svarbu, kad į EP būtų išrinkti tie Lietuvos politikai, kurie turi ne tik žinių, kompetencijų, bet ir yra tvirti derybų pozicijose, kai reikia apginti tiek savo šalies, tiek visos Bendrijos saugumo interesus.

Žinau, kad esu tinkamai pasirengęs tokiam darbui, todėl kviečiu Lietuvos žmones ateiti ir balsuoti birželio 9 d. EP rinkimuose.

Rinkitės LVŽS rinkimų sąrašą Nr. 5 ir reitinguokite mane, ketvirtu numeriu sąraše įrašytą Dainių Gaižauską!

Dainius Gaižauskas.

Politinė reklama apmokėta iš Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos PK sąskaitos. Užs. Nr. 1890286.