SEIMĄ PASIEKS DU TAUTINĖMS MAŽUMOMS SKIRTI ĮSTATYMŲ PROJEKTAI

 Antradienį Seimui planuojama pateikti du tautinių mažumų teises ir pareigas reglamentuojančius įstatymų projektus.

Vieną dokumentą pristatys teisingumo ministrė parlamentarė Ewelina Dobrowolska, alternatyvų įstatymo projektą pateiks Lietuvos lenkų rinkimų akcijai-Krikščioniškų šeimų sąjungai (LLRA-KŠS) atstovaujanti Seimo narė, Mišrios parlamentarų grupės seniūnė Rita Tamašunienė.

Teisingumo ministerijos parengtame Tautinių mažumų įstatymo projekte kalbama apie būtinybę sudaryti sąlygas išlaikyti ir puoselėti tautinių mažumų papročius, kultūrinį ir kalbinį identitetą. Jame numatyta, kad tautinės mažumos turi teisę laisvai ir nevaržomai, privačiai ir viešai, žodžiu ir raštu vartoti savo kalbą, tačiau turi būti laikomasi įstatymų, reglamentuojančių valstybinės kalbos vartojimą.

Tautinių mažumų įstatymo projekte reglamentuojama teisė į švietimą tautinės mažumos kalba. Jame taip pat numatyta, kad mokyklose, kurios įgyvendina švietimo programas pagal dvišales ar daugiašales tarptautines sutartis su Europos ekonominės erdvės susitarimo valstybėmis, ugdymo procesas vykdomas šiose sutartyse numatyta tautinės mažumos kalba.

Be to, E. Dobrowolskos projekte siūloma sudaryti Tautinių mažumų tarybą. Tai būtų kolegiali patariamoji visuomeniniais pagrindais veikianti institucija, teikianti siūlymus Vyriausybės įgaliotai institucijai, atsakingai už tautinių mažumų politikos įgyvendinimą, valstybės ir savivaldybių institucijoms. Tautinių mažumų tarybą sudarytų tautines mažumas vienijančių organizacijų, nevyriausybinių organizacijų atstovai.

Dar pateikimo Seime nesulaukęs Teisingumo ministerijos parengtas Tautinių mažumų įstatymo projektas sulaukė socialdemokratų kritikos, primena ELTA.

Vilniaus rajono mero socialdemokrato Roberto Duchnevičiaus vertinimu, įstatymo projektas yra pustuštis, nes nesprendžia kai kurių aktualių problemų, užprogramuoja ateičiai naujas diskusijas ir konfliktus.

„Analizuojant įstatymo projektą matome, kad jis yra toks pustuštis ta prasme, kad jame nenumatyta spręsti kai kurių klausimų, pvz. vietovardžių, nukreipiant į kitus įstatymus ir teisės aktus. Mano nuomone, tai truputį ir žalinga, nes problemos tai nesprendžia. Turėsime vėl ginčytis dėl kai kurių dalykų, diskutuoti dėl kitų teisės aktų galimų pakeitimų“, – spaudos konferencijoje Seime yra sakęs R. Duchnevičius.

Jis pasidžiaugė, kad įstatyme atsirado socialdemokratus tenkinanti tautinių mažumų sąvoka, tačiau kritikavo tautinių mažumų švietimo reglamentavimą.

Siūlo leisti vietovių ir gatvių pavadinimus rašyti tautinės mažumos kalba

Seimo narė Rita Tamašunienė antradienį ketina pateikti Seimui beveik prieš 10 metų – dar 2014 metais – parengtą Tautinių mažumų įstatymo projektą.

Jame nurodoma, kad tautinei mažumai priklausantis asmuo turi teisę puoselėti savo kultūrą, tradicijas, kalbą ir religiją, švęsti savo tautines šventes ir istorines datas, dalyvauti apeigose, viešai naudoti tautinius simbolius.

Tautinės mažumos atstovai, anot projekto, turi teisę mokytis tautinės mažumos kalba arba tautinės mažumos kalbos bendrojo ugdymo arba neformaliojo švietimo mokyklose, taip pat turi teisę steigti nevalstybines mokyklas.

Savivaldybėse, kuriose tautinė mažuma, remiantis paskutinio visuotinio gyventojų surašymo duomenimis, sudaro ne mažiau 10 proc. nuo bendrojo jos gyventojų skaičiaus, siūloma leisti bendraujant su viešojo administravimo subjektais vartoti tautinės mažumos kalbą.

R. Tamašunienės įstatymo projekte taip pat siūloma įteisinti, kad tokios gyvenamosios vietovės pavadinimas, gatvių, viešojo administravimo subjektų pavadinimai, topografiniai ženklai greta valstybinės kalbos gali būti rašomi ir tos tautinės mažumos kalba. Pavadinimų tautinės mažumos kalba suteikimo būdus ir tvarką nustatytų Vyriausybė arba jos įgaliota institucija.

Ši Tautinių mažumų įstatymo projekto versija kalba ir apie draudimą asimiliuoti tautinę mažumą prieš jos valią. Taip pat įstatymu siūloma uždrausti dirbtinai keisti gyventojų procentinį santykį vietovėse, kuriose gyvena tautinėms mažumoms priklausantys asmenys.

Siekiant spręsti kultūrinius, socialinius, ekonominius, švietimo ir kitus klausimus, susijusius su tautinėmis mažumomis, siūloma įsteigti Tautinių bendrijų tarybą.

ELTA primena, kad praeitose ir šioje kadencijoje Seimo kadencijoje jau buvo ne vienas bandymas teikti Tautinių mažumų įstatymų projektus, tačiau jie patyrė nesėkmę.

Dar 2018 metais Seimo socialdemokratai parengė įstatymo projektą, kuriame buvo numatyta teisė rašyti gyvenamųjų vietovių, gatvių, viešojo administravimo subjektų pavadinimus tautinės mažumos kalba.

2021 metų birželio mėnesį Seimas atmetė Darbo partijos frakcijos narės Ievos Kačinskaitės-Urbonienės pateiktą Daugiakultūrio tapatumo išsaugojimo įstatymo projektą, kuriuo buvo siekiama sudaryti sąlygas išlaikyti, saugoti ir puoselėti tautinių mažumų papročius, kultūrą ir kalbą. Atmestame įstatymo projekte buvo reglamentuota ir teisė rašyti gyvenamųjų vietovių, gatvių pavadinimus tautinės mažumos kalba.

2021 m. gruodžio mėnesį Seimas nesiėmė svarstyti dar 2013 metais parengto Tautinių mažumų įstatymo projekto, kurį ketino pateikti Lietuvos lenkų rinkimų akcijai-Krikščioniškų šeimų sąjungai atstovaujanti Seimo narė Rita Tamašunienė. Pagrindinė kliūtis – šio projekto kai kurių nuostatų galimas prieštaravimas Konstitucijai.

Nuo 2010 m. neteko galios 1989 m. lapkričio 23 d. priimtas ir Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo 1991 m. sausio 29 d. papildytas ir pakeistas Tautinių mažumų įstatymas.

Šiuo metu tautinių mažumų teisės ir laisvės bei jų apsauga reglamentuojama skirtinguose dokumentuose.