Panevėžietė Agnė su vyru laukiasi pirmagimio. Jauna šeima dabar gyvena iš vyro algos, ieško erdvesnio buto, bet neramu kaip bus su paskola, nes mokesčiai didėja.  

„Susiduriame su ta situacija, kad kainos didelės, paskolas sunku gauti“, – teigė moteris.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Seimas naikina 9 proc. PVM lengvatą iki šiol galiojusią šildymui. Nuo naujųjų visi mokės 21 proc. tarifą. Mokestis kils centralizuotam šildymui, karštam vandeniui ir malkoms.  

„Lengvata buvo įvesta krizės metais, kai tikrai buvo sunku, kai žmonės gavo mažas pajamas. Jau praėjo dešimt metų, atlyginimai vos ne du kartus išaugo“, – pabrėžė Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Algirdas Sysas.

Algirdas Sysas. / T. Biliūnas / BNS nuotr.

Nors 6 tūkst. Panevėžio ir jo apylinkių gyventojų už praėjusį šildymo sezoną dar nesusimokėjo.  

„Šiemet mūsų vartotojų skola yra šiek tiek daugiau nei 3 milijonai“, – duomenimis dalijosi „Panevėžio energijos“ klientų aptarnavimo tarnybos vadovas Vidmantas Žalkauskas.

Vilniuje gyventojų, besikreipiančių dėl šildymo kompensacijų, mažėja, nors pernai Vilnius jų išmokėjo beveik 7 milijonus eurų. Atšaukus šildymo lengvatą, prognozuojama, kad besikreipiančių dėl kompensacijų vėl padaugės.

Valdžia kitame biudžete tam iškart numatys pinigų. Esą valstybei kompensacijos kainuos mažiau nei dabar esanti šildymo lengvata.

„Balansas vis tiek apie 90 milijonų patenka į biudžetą papildomai, mums reikia tvarkytis su problemomis, kurios yra Lietuvoje“, – aiškino A. Sysas.

Anot premjero, šeimos auginančios vaikus nenukentės, nes galės kreiptis dėl kompensacijų.

„Tie žmonės, kurie turi teisę į paramą, ją gautų. Tuo tarpu žmonėms, kuriems nereikia šildymo lengvatos, jie sumokės papildomą šildymo dalį“, – kalbėjo ministras pirmininkas Gintautas Paluckas.

Tačiau ne visi prašantys kompensacijų jas gauna. Dažniau pagalba skiriama vienišiems tėvams, rečiau poroms kartu auginančioms vaikus.  

Jis galvoja apie būtiniausius poreikius, todėl valstybės indėlis skatinti žmones draustis yra labai svarbus.

„Paimti iš visų – ir geriau ir ne geriau besiverčiančių, bet tada permesti dalį pinigų tiems, kuriems iš tikro reikia tų šildymo kompensacijų“, – siūlė Seimo narys Raimondas Kuodis.

10 proc. brangs ir įvairus draudimas, išskyrus gyvybės ir privalomą sveikatos draudimą.

Draudikai sako, kad didelė dalis gyventojų nedraudžia savo sveikatos ir turto. O draudžiantys bus baudžiami, kad yra atsakingi.  

„Draudimas nėra pirmas pasirinkimas, apie ką žmogus galvoja. Jis galvoja apie būtiniausius poreikius, todėl valstybės indėlis skatinti žmones draustis yra labai svarbus. Tai nebuvo išmintingas sprendimas“, – tikino Lietuvos draudikų asociacijos direktorius Andrius Romanovskis.

„Jeigu per metus būsto draudimo įmoka yra 150–180 eurų, tai dėl priimto sprendimo pabrangtų 15–18 eurų. Manau, kad tai tikrai neatbaidys žmonių“, – savo nuomone dalijosi G. Paluckas.

Gintautas Paluckas. / P. Peleckio / BNS nuotr.

Kad žmonės dar labiau nesinaudos draudimo paslaugomis, netiki ir A. Sysas.

„Tikrai niekas nenori kažkam pakenkti, bet yra tėvynė Lietuva, kurią reikia maitinti, prižiūrėti, ginti“, – šnekėjo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas.

Draudimo branginimas parlamentarui R. Kuodžiui neatrodo logiškas.  

„Turi būti kažkokia konstitucinė logika, kodėl tu tą darai. To, aišku, pas mus Lietuvoje beveik nėra“, – kalbėjo Seimo narys.

Mokesčiai kils ne tik gyventojams. Nuo kitų metų didės ir pelno mokestis.  

„Jau vien tik mokesčių didinimo aptarimas sudavė smūgį mūsų konkurencingumui. Žmonės žvalgosi kitų vietų  ir savo mokesčių rezidencijoms, ir verslo buveinėms, tai biudžetui gali būti suduotas smūgis“, – tikino Lietuvos laisvosios rinkos instituto prezidentė Elena Leontjeva.

Pagrindinis šių mokesčių didinimo argumentas – lėšos gynybai, tačiau, anot buvusios finansų ministrės Gintarės Skaistės, didelė mokesčių reformos dalis su gynyba nieko bendro neturi.