SEIME IEŠKOTA E. GENTVILO ANALOGO

Šiuo metu Lietuvoje yra analogo neturėjęs atvejis, kai už vadovavimą valstybės įmonei iš buvusio vadovo siekiama prisiteisti nuostolius.

Kas bylinėsis su Eugenijumi Gentvilu?

Tokiu asmeniu yra ne kas kitas, o Seimo narys E. Gentvilas. Iš jo Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija siekia prisiteisti 1,907 mln. eurų.

Strigęs Klaipėdoje teismo procesas prasidėjo Vilniaus apygardos administraciniame teisme bet atidėtas iki gegužės, kai liudyti į teismą atvyks dabar taip pat jau buvęs Uosto direkcijos vadovas Arvydas Vaitkus.

Uosto direkcijos ieškinyje minimi keli epizodai, kurie buvo susiję su olandų kompanija „Rohde Nielsen“, vokiečių „Strabag Wasserbau“ ir jau bankrutavusia „Klaipėdos hidrotechnika“. Šios kompanijos teismuose prisiteisė pinigų sumas, kurias Uosto direkcija turėjo joms sumokėti.

Pinigų sumos atsirado už laikotarpį nuo 2009 m. birželio 15 d. iki 2012 m. lapkričio 14 d., kai E. Gentvilas vadovavo Uosto direkcijai. Pats E. Gentvilas su šiuo ieškiniu nesutinka, vadina jį politikavimu.

„A. Vaitkus priėmė vienasmenį sprendimą, be ministerijos, be valdybos žinios, ir bylinėjasi su manimi už Uosto direkcijos pinigus“, – aiškino E. Gentvilas. Ar tai reiškia, kad kai A. Vaitkaus neliko Uosto direkcijoje ir šioje byloje gali būti pačių netikėčiausių posūkių?

Surado didesnę grėsmę

Neseniai Seime E. Gentvilas ir jo sūnus Simonas Gentvilas iškėlė kitą analogą, kur jų nuomone, taip pat turėtų būti pateiktas ieškinys dėl nuostolių.

„Ar vi­si jū­sų val­do­mų ar pa­val­džių įstai­gų va­do­vai yra vie­no­dai reik­lūs nuos­to­liams, ku­rie yra ga­li­mai pa­da­ry­ti jų įmo­nių? Šiuo at­ve­ju kal­bu apie pre­ce­den­tą dėl uos­to di­rek­to­riaus ir jo ieš­ki­nių kai ku­riems Sei­mo na­riams“, – Seime Vyriausybės valandoje susisiekimo ministrui Rokui Masiuliui dar prieš šiam atleidžiant A. Vaitkų, pateikė klausimą Seimo narys S. Gentvilas. Jo teigimu, „Lietuvos geležinkeliams“ dėl išardytos Rengės geležinkelio atšakos yra padaryti didžiuliai nuostoliai.

„Rengės geležinkelio atšakos atstatymas „Lietuvos geležinkeliams“ kainuos 15 mln. eurų, Europos Komisijos bauda buvo 28 mln. eurų. Dar 100 mln. eurų pretenzijų Lietuvai turi Latvijos verslas. Grėsmė siekia net 143 mln. eurų“, – pastebėjo kitas Seimo narys E. Gentvilas. 

„Ar „Lietuvos geležinkeliai“ pateiks ieškinį buvusiam šios įmonės generaliniam direktoriui dėl padarytos žalos?“, – klausė E. Gentvilas.

Žada išieškoti žalas

Premjeras Saulius Skvernelis teigė manantis, kad „iš prin­ci­po tu­rė­tų bū­ti elgiama­si vi­sais at­ve­jais vie­no­dai“.

Susisiekimo ministro R. Masiulio teigimu „bet kokia nustatyta žala turi būti išieškota, kai tie dalykai taps aiškūs“. Šiuo metu yra tik reali byla su Europos Komisija.

„Neaišku, koks bus sprendimas iš Latvijos. Kiek man yra ži­no­ma, nė­ra net ieškinio pa­reikš­ta, tik kol kas žo­džiu pa­sa­ky­ta, kad gal­būt ga­li bū­ti toks ieš­ki­nys. Nė­ra dar ap­čiuo­pia­mos tos su­mos. Bet, be abe­jo, kai tik tei­siš­kai to­kie da­ly­kai pa­aiš­kės, tai tu­rės bū­ti pri­im­ti veiks­mai“, – aiškino R. Masiulis.

Jo teigimu, teisėsaugai yra atiduota informacija dėl kitų su „Lietuvos geležinkeliais“ susijusių reikalų - lokomotyvų, vagonų pirkimas, kur buvusios nustatytos galimai iššvaistytos lėšos.