Už balsavo 98 parlamentarai, prieš buvo vienintelis „valstietis“ Valius Ąžuolas, o trys „Nemuno aušros“ politikai – Petras Dargis, Tomas Domarkas bei Aidas Gedvilas – susilaikė. Dėl šio klausimo Seimas galutinai turėtų apsispręsti ketvirtadienį.

Kolegas palaikyti siūlymą kvietęs Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto narys, buvęs kariuomenės vadas Arvydas Pocius teigė, jog pasitraukimo svarbą lemia geopolitinė situacija.

„Rusija, Baltarusija, kaip žinia, savo agresyvumu paskutiniu metu stebina visą pasaulį ir, manyčiau, kad neturėtume abejoti, kad visi numatomi mūsų krašto gynybai skiriami įtvirtinimai bus paremti ir priešpėstinėmis minomis“, – Seimo salėje sakė jis.

Kaip skelbė BNS, kovą Lietuvos, Latvijos, Estijos ir Lenkijos gynybos ministrai bendrame pareiškime paragino savo šalis iš sutarties pasitraukti, vėliau prie jų prisijungė ir Suomija.

Balandžio pabaigoje pasitraukimui iš konvencijos pratarė estų Vyriausybė, savo ruožtu, Latvijos prezidentas pasirašė pasitraukimą numatantį įstatymą, kurį anksčiau priėmė šalies parlamentas.

Pasitraukimas iš konvencijos leistų Lietuvai įsigyti, gaminti, kaupti, naudoti bei perduoti priešpėstines minas.

Tarptautinis Raudonojo Kryžiaus komitetas penkių šalių paskelbtus sprendimus pavadino „pavojinga kliūtimi civilių gyventojų apsaugai ginkluoto konflikto metu“.

Trauktis iš konvencijos pasiūliusios Krašto apsaugos ministerijos (KAM) teigimu, nuo 2003 metų, kai Lietuva ratifikavo dokumentą, saugumo situacija regione iš esmės pablogėjo, o grėsmės iš Rusijos ir Baltarusijos smarkiai išaugo.

Anot jos, priešpėstinių minų naudojimas padidintų Lietuvos kariuomenės vienetų gebėjimą riboti priešo judėjimą, ypač kritiniuose ir riboto pravažumo mūšio lauko taškuose.

Tiek kariuomenės atstovai, tiek už krašto apsaugą atsakingi politikai yra nurodę, jog minų naudojimas veiktų kaip atgrasymo elementas, o denonsavus konvenciją būtų galima mokyti karius.

KAM teigimu, net ir pasitraukusi iš Otavos konvencijos, Lietuva laikytųsi prisiimtų tarptautinės humanitarinės teisės įsipareigojimų pagal kitas tarptautines sutartis, taip pat visuotinai pripažintų tarptautinių papročių dėl karo priemonių ar kariavimo būdų.

Pasitraukimas iš konvencijos įsigalioja praėjus tik praėjus šešiems mėnesiams nuo tos dienos, kai šalis Jungtinių Tautų generaliniam sekretoriui įteikia savo pasitraukimo dokumentus.

Visos Europos Sąjungos šalys yra Otavos konvencijos narės, o Kinija, Rusija, Jungtinės Valstijos, Indija ir Pakistanas nėra prie jos prisijungusios.