Rezoliuciją Seimui teikia „valstiečių“ ir „aušriečių“ frakcijų nariai, Mišriai Seimo narių grupei priklausantis Vytautas Sinica.
Jie reiškia susirūpinimą, kad EP rezoliucija gali sudaryti nepagrįstą įspūdį apie sistemines grėsmes demokratijai Lietuvoje ir taip sumenkinti šalies reputaciją.
Politikai teigia, kad už teisėkūros kokybę, konstitucinių vertybių apsaugą, visuomeninio transliuotojo veiklos teisinį reguliavimą ir parlamentinę kontrolę yra atsakingas Seimas.
„(Rezoliucija – BNS) pažymi, kad Europos Parlamento rezoliucija dėl LRT peržengia Europos Parlamento kompetencijos ribas ir neatitinka subsidiarumo principo“, – rašoma dokumente.
Lietuvos politikai ragina EP susilaikyti nuo kišimosi į teisėkūros ir politinius procesus, priklausančius Seimo kompetencijai.
Anot jų, EP rezoliucija priimta neįsigilinus į Lietuvos faktinį, teisinį ir politinį kontekstą. Politikai teigia, kad EP priimtas dokumentas grindžiamas „fragmentiška informacija ir selektyviomis interpretacijomis“, neatsižvelgia į Valstybės kontrolės atlikto LRT audito išvadas bei „skirtingas nuomones, pateiktas (...) Seime, akademinėje bendruomenėje ir visuomenėje“.
Pasak rezoliucijos autorių, „Lietuva, išgyvenusi 50 sovietinės okupacijos metų, jautriai reaguoja į viršanacionalinių politinių darinių kišimąsi į jos vidaus reikalus“.
Politikų teigimu, Lietuvoje veikia konstituciniai ir instituciniai saugikliai, užtikrinantys žiniasklaidos laisvę, nuomonių pliuralizmą ir visuomeninio transliuotojo nepriklausomumą.
Kaip rašė BNS, sausio pabaigoje EP priėmė rezoliuciją, kuria reiškiamas solidarumas su Lietuvos žurnalistais, smerkiami bandymai paminti LRT nepriklausomybę ir kritikuojamas sprendimas užšaldyti LRT biudžetą.
Iš Lietuvos parlamentarų rezoliucijos nepalaikė Aurelijus Veryga, Waldemaras Tomaszewskis, Petras Gražulis ir Vytenis Povilas Andriukaitis, visi kiti Lietuvoje rinkti EP nariai balsavo už. Buvusi socdemų pirmininkė Vilija Blinkevičiūtė balsavime nedalyvavo.
Parlamento nariai prašo Europos Komisijos stebėti žiniasklaidos laisvės padėtį Lietuvoje, įvertinti, ar priimtos ir svarstomos LRT įstatymo pataisos neprieštarauja ES žiniasklaidos laisvės aktui bei teisės viršenybei, o nustačius tai, pasinaudoti teisės pažeidimo nagrinėjimo procedūra.
Debatai EP ir rezoliucija inicijuoti, kai praėjusių metų pabaigoje valdantieji Lietuvoje skubos tvarka bandė priimti LRT įstatymo pataisas, lengvinančias nacionalinio transliuotojo generalinio direktoriaus atleidimą iš pareigų.
Tai pavyko sustabdyti tik Seimo Kultūros komiteto pirmininkui Kęstučiui Vilkauskui patekus į ligoninę.
Šiuo metu Seime dirba LRT valdyseną peržiūrinti darbo grupė. Pagal reglamentą, ji turės pateikti išvadas ir siūlymus, nors lieka neaišku, kokia forma šie bus pateikti.
Dėl grėsmės žodžio laisvei gruodį prie Seimo surengtos kelios protesto akcijos, kuriose dalyvavo daugiau kaip po 10 tūkst. žmonių.
Seimas taip pat trejiems metams įšaldė LRT biudžetą, o vėliau transliuotojui numatė skirti mažesnę gyventojų pajamų mokesčio ir akcizų dalį nei dabar.
Naujausi komentarai