Už tyrimo pradėjimą buvo penki komisijos nariai, trys buvo prieš, vienas susilaikė.

„Tegul ateina ir paaiškina, ką jis atėjęs su tais vyrais darytų“, – per komisijos posėdį sakė „aušrietė“ Daiva Petkevičienė.

Etikos komisijos pirmininkė „valstietė“ Aušrinė Norkienė taip pat sakė norinti išgirsti L. Kasčiūno paaiškinimus.

Konservatoriai Dalia Asanavičiūtė ir Jurgis Razma siūlė netirti jų partijos pirmininko elgesio, nes L. Kasčiūno pasakyti žodžiai niekur nėra užfiksuoti.

„Siūlau nepradėti tyrimo, nes tai yra Valiaus Ąžuolo žodžiai, kurie nebuvo užfiksuoti niekur“, – teigė D. Asanavičiūtė.

„Negalime nagrinėti interpretacijų, kas kaip iššifruoja neutraliai skambantį teiginį. Jeigu būtų pasakęs: Mes su vyrais pas tave ateisime ir primušime, tada būtų grasinimas“, – sakė J. Razma.

Jo teigimu, „valstietis“ Dainius Gaižauskas teigia girdėjęs grasinimą, tuo metu konservatorius Žygimantas Pavilionis tvirtino girdėjęs visai kitus žodžius.

Kaip rašė BNS, incidentas tarp V. Ąžuolo ir L. Kasčiūno Seimo salėje nutiko birželio 3 dieną. „Valstietis“ apkaltino konservatorių lyderį grasinimu susidoroti.

„Ką tik Laurynas Kasčiūnas man pagrasino tiesiogiai, šaukdamas: Tu prisišnekėsi, mes, Valiau, su vyrais pas tave ateisim. Tai ar jis nori išpildyti savo žodžius? Kreipsiuosi į Etikos ir procedūrų komisiją, kad išaiškintų“, – Seimo salėje pareiškė V. Ąžuolas.

Tokį opozicinės Tėvynės sąjungos-krikščionių demokratų lyderio pareiškimą sakė girdėjęs ir „valstietis“ D. Gaižauskas.

Pats L. Kasčiūnas atsakydamas V. Ąžuolą vadino skystalu bei vėliau BNS teigė „valstiečiui“ negrasinęs.

„Žinot, aš atsimenu, gyvenau Lazdynuose ir kai kažkam kažkas kamuolio neduodavo, atbėgdavo vaikas ir šaukdavo: Mama, mama, man košės neduoda. Tai Valiau, būk rimtas žmogus, kaip vaikas atrodai, ar ne? Skystalas“, – replikavo konservatorius.

Apsižodžiavimas kilo po to, kai parlamentarai nusprendė nepritarti L. Kasčiūno teiktoms pataisoms, kuriomis jis siūlė Ukrainoje kariavusius ar savanorišką pagalbą teikusius asmenis pripažinti laisvės gynėjais.

Pakeitimams, kuriais siekta, jog laisvės gynėjais būtų pripažįstami nuo plataus mąsto Rusijos invazijos į Ukrainą iki karo pabaigos sutartį su Ukrainos ginkluotosiomis pajėgomis sudarę žmonės, pritarė 32 Seimo nariai, prieš buvo du, o 38 susilaikė.

Tiesa, Seimas kiek vėliau nusprendė projektą grąžinti iniciatoriams tobulinti.