SEIMO KOMITERAS NORI UŽKIRSTI KELIĄ MOKYKLŲ VADOVŲ ATLEIDIMUI MERO SPRENDIMU

Kai kurioms savivaldybėms įtvirtinant nuostatą, jog įstaigų, taip pat ir mokyklų, vadovai gali būti atleidžiami mero sprendimu praradus pasitikėjimą, Seimo Švietimo ir mokslo komitetas žada ruošti įstatymų pataisas, kurios užkirstų tam kelią.

„Mes supratome mintį, kad kai kurie įstatymai reikalauja papildymo, nustatant tą tvarką ir mes, matyt, darysime tą su Švietimo įstatymu, jeigu reiks – su Savivaldos įstatymu“, – trečiadienio posėdyje sakė komiteto pirmininkas, Laisvės partijos atstovas Artūras Žukauskas.

Klausimo komitetas ėmėsi nagrinėdamas Radviliškio rajono savivaldybės atvejį. Ten spalio 5 dieną taryba pakeitė švietimo įstaigų nuostatus, numatydama galimybę merui atleisti vadovą vienašaliu sprendimu praradus pasitikėjimą ar nepriekaištingą reputaciją.

Lietuvos švietimo įstaigų vadovų profesinei sąjungai atstovaujantis teisininkas Ignas Kerbelis pastebėjo, kad ši nuostata prieštarauja Švietimo įstatymui, kur nurodyta, jog vadovai viešojo konkurso būdu paskiriami penkerių metų kadencijai ir nekalbama apie atšaukimo galimybę, tačiau dviprasmybė atsiranda, nes ši galimybė numatyta Darbo kodekse.

„Vadovai yra viešo konkurso būdu skiriami į pareigas konkrečiai kadencijai, todėl tai nėra mero kažkokie asmeninio ar politinio pasitikėjimo asmenys. Meras nesprendžia jų paskyrimo realiai į pareigas, jis tik įformina viešo konkurso rezultatus“, – kalbėjo teisininkas.

Vadovai yra viešo konkurso būdu skiriami į pareigas konkrečiai kadencijai, todėl tai nėra mero kažkokie asmeninio ar politinio pasitikėjimo asmenys.

Pasak jo, esant dviprasmybei Radviliškio rajono sprendimai turėtų būti ginčijami Vyriausybės atstovo arba turėtų būti tikslinamas Švietimo įstatymas, aiškiai nurodant, kad meras negali atšaukti vadovo, o esant reikalui – koreguoti ir Darbo kodeksą.

„Biudžetinės įstaigos, švietimo įstaigos yra skirtos viešajam interesui tenkinti ir jos nėra akcinės bendrovės, kurios yra pelno siekimui ir ten yra visiškai skirtingas teisinis reguliavimas“, – pastebėjo jis.

Lietuvos mokyklų vadovų asociacijos prezidentas Dainius Žvirdauskas savo ruožtu teigė, kad panašių atvejų yra pasitaikę ir kitose savivaldybėse. Pavyzdžiui, Kaišiadoryse dėl nepasitikėjimo posto netekęs vadovas toje pačioje savivaldybėje vėliau vėl laimėjo konkursą.

„Mes neteksime geriausių iš turimų vadovų, kurių pats korpusas ir taip reikalauja papildomo dėmesio“, – įspėjo profesinės sąjungos vadovas.

Tuo metu Vyriausybės ir Darbo inspekcijos atstovai pastebėjo, jog esant prieštaravimams yra numatyta Darbo kodekso viršenybė, o jame galimybė atšaukti vadovą yra numatyta, jei tai įtvirtinta atitinkamos įstaigos nuostatuose.

Kaip teigė Vyriausybės atstovas Šiaulių ir Telšių apskrityse Rimvydas Pilibaitis, tokią galimybę į savo nuostatus yra įtraukusios Joniškio, Pakruojo, Šiaulių savivaldybės ir ji taikoma ne tik mokykloms, bet ir kitoms biudžetinėms įstaigoms.

Pasak jo, dėl tokių atvejų jau yra įvykę ir teisminių procesų, o jų formuojama praktika šiek tiek siaurina absoliučią mero diskreciją, nes reikalauja nurodyti argumentus, dėl kurių vadovas atleistas.

„Teismai neįžvelgė neatitikimo taikant Darbo kodekso nuostatą, jeigu ji yra įstaigos steigimo dokumentuose įtvirtinta kaip tokia atšaukimo teisė“, – konstatavo jis.

„Sutinku, Švietimo įstatyme nėra konkrečiai kalbama apie atšaukimą, bet dėl išvardytų teisinių argumentų, Darbo kodeksas turi pirmenybę, nepaisant to, kad vadovai yra priimti kadencijai, per konkursą, bet ir kitose srityse yra visiškai taip pat“, – pabrėžė jis.

Valstybinės darbo inspekcijos Darbo skyriaus vedėja Ieva Piličiauskaitė-Dulkė​ taip pat antrino Vyriausybės atstovui, teigdama, kad „Darbo kodeksas numato tokią galimybę įsitvirtinti steigimo dokumentuose“.

Vis dėlto Švietimo ir mokslo komiteto nariai teigė, jog klausimą reikia spręsti apribojant merų galias.

„Klostosi ydinga praktika, kai vienasmeniškai gali meras atleisti ir neaišku dėl kokių objektyvių priežasčių neįvardinant. Aš manau, kad reikia peržiūrėti įstatymų paketus, kur trukdo, ir užkirsti šitą kelią“, – sakė socialdemokratė Vilija Targamadzė.

Ji teigė, kad dėl tokios tvarkos mokyklų vadovai bijo viešai kalbėti apie negeroves.

Konservatorė Dalia Asanavičiūtė savo ruožtu teigė, kad atleidimas dėl nepasitikėjimo galimas tuo atveju, kai kalba eina apie politinio pasitikėjimo darbuotojus, tačiau neturėtų būti taikoma tuo atveju, kai asmenys į darbą ateina konkurso būdu.

„Mano pirminis siūlymas būtų sukurti darbo grupelę, įtraukiant Vyriausybės atstovus, kurie išnagrinėtų galimybę inicijuoti įstatymų pakeitimus, – pasiūlė A. Žukauskas. – Aš manau, gal Darbo kodekso mes čia ir neturėtume keisti iš pirmo žvilgsnio, bet (keisti – BNS) Švietimo įstatymą, kaip specialų įstatymą.“

Švietimo, mokslo ir sporto viceministras Ramūnas Skaudžius teigė, jog nors Darbo kodeksas ir numato tokią galimybę, ja naudojantis turėtų būti išsakomi argumentai.

„Bent jau pirminė mūsų nuomonė teisininkų, kad Darbo kodeksas visgi turėtų viršenybę ir švietimo įstatymo atžvilgiu, jeigu tos normos būtų prieštaringos. Bet bet kokiu atveju, ministerijos pozicija yra tokia, kad tikrai, net jeigu šitokia norma yra, negalima vadovautis ja be kažkokių aiškių argumentų ir be aiškios priežasties, – kalbėjo jis. – Tai tikrai ministerijos pozicija už tai, kad vadovai, jeigu yra atleidžiami, tai su labai aiškiu pagrindu, labai kažkokiais aiškiais pažeidimais ar bendruomenės nepasitenkinimu.“