Tokiam Seimo konservatorės Giedrės Balčytytės siūlymui komiteto nariai pritarė bendru sutarimu. TTK nematė poreikio svarstyti, kaip buvo planuota, patobulintą BK versiją, kadangi šis klausimas išbrauktas ir pirmadienio Seimo plenarinio posėdžio darbotvarkės.

„Norėčiau pasiūlyti išimti klausimą dėl BK, nes jo nėra Seimo posėdžio darbotvarkėje ir nėra jokių aplinkybių jam rastis šios dienos darbotvarkėje. Kaip žinote, skubos tvarka buvo paprašyta grubiai pažeidžiant Statutą  ir pats prašymas buvo antikonstitucinis. Mes akcentuojame, kad komiteto nariai yra teisininkai, tai tikrai galėtų būti teisingas pavyzdys, kad neturėtume legitimuoti tokio beatodairiško veikimo. Neturėtume šito klausimo svarstyti, nes nėra tam aplinkybių“, – svarstant TTK posėdžio darbotvarkę pasiūlė G. Balčytytė.

Jai pritarė ir TTK pirmininkas socialdemokratas Julius Sabatauskas.

„Aš ir pats svarsčiau tokį klausimą pasiūlyti, kadangi Seimo darbotvarkėje jo nėra, jis išimtas“, – sakė J. Sabatauskas.

Pirmadienį TTK ketino spręsti, ar BK pataisos neprieštarauja Konstitucijai. Tokią grėsmę įžvelgė projektą įvertinęs Seimo kanceliarijos Teisės departamentas. Pasak Seimo teisininkų, savo turiniu patobulintas BK variantas yra kardinaliai priešingas pirminėje iniciatyvoje numatytiems tikslams.

Cituodami 2019 metų Konstitucinio Teismo (KT) nutarimą, Seimo teisininkai pažymi, kad valstybė turi pareigą imtis visų įmanomų priemonių, kad būtų užkirstas kelias korupcijai ir piktnaudžiavimui valdžia valstybės tarnyboje. Korupcinio pobūdžio nusikaltimais yra padaroma, anot jų, ir didelė neturtinė žala.

Taigi, patobulintas BK pataisų variantas, anot Teisės departamento, prieštarauja Konstitucijos nuostatoms, kad „valdžios galias riboja Konstitucija ir valdžios įstaigos tarnauja žmonėms, bei konstituciniam valstybės tarnybos skaidrumo principui“.

„Manytina, kad korupcinio pobūdžio veikomis, iš jų ir piktnaudžiavimo veika, yra daroma esminė žala asmenų, visuomenės ir valstybės interesams, o dekriminalizuojant piktnaudžiavimo veikas, sukėlusias didelę neturtinę žalą, nepaisoma iš Konstitucijos kylančios įstatymų leidėjo pareigos įstatymais uždrausti tokias veikas“, – savo išvadoje teigia Teisės departamentas.

Seimo teisininkai kritikuoja ir ketinimus BK panaikinti neturtinės žalos požymį.

„Iš aiškinamojo rašto matyti, kad projektu buvo siekiama „aiškiai diferencijuoti piktnaudžiavimo atvejus pagal padarytos žalos dydį“, taip pat „maksimalią sankciją taikyti tik tais atvejais, kai piktnaudžiavimo veiksmai sukėlė didelę žalą“. Akivaizdu, kad projekto iniciatoriai nesiekė atsisakyti neturtinės žalos požymio, o siekė subalansuoti straipsnių sankcijas, atsižvelgiant į padarytos žalos (t. y. tiek turtinės, tiek neturtinės žalos) dydį“, – pastebi teisininkai.

Anot jų, nauja BK pakeitimų versija prieštarauja ir pradiniam jų tikslui – „skatinti viešąjį sektorių dirbti atsakingai ir skaidriai“.

Priėmus pasiūlytas pataisas, anot teisininkų, bus sukuriamos ir teisės taikymo problemos, iškraipoma BK Specialiosios dalies normų sistema. Tai, kad didelės neturtinės žalos požymis BK straipsniuose pagal savo pavojingumą bus traktuojamas skirtingai, jų nuomone, neatitinka teisėkūros aiškumo ir sistemiškumo principų.

Kaip ELTA jau skelbė, kilus pasipiktinimui dėl socialdemokratų siūlymo skubos tvarka svarstyti į „čekiukų“ bylas įsivėlusiems politikams palankias Baudžiamojo kodekso (BK) pataisas, šis klausimas išbrauktas iš pirmadienį vyksiančio Seimo plenarinio posėdžio darbotvarkės. 

Etikos sargai pradėjo dar vieną tyrimą dėl pažeidimų, svarstant „čekutininkams“ palankias BK pataisas

Seimo etikos sargai nusprendė padaryti pertrauką, vertinant, ar parlamento TTK buvo pažeistos procedūros svarstant į „čekiukų“ bylas įsivėlusiems politikams palankias BK pataisas. Be to, pradėtas dar vienas tyrimas šiuo klausimu – dėl galimų Seimo statuto pažeidimų, prašant klausimą svarstyti skubos tvarka.

Sprendimas dėl pertraukos, vertinant procedūrų teisėtumą, priimtas po to, kai pirmadienio rytą posėdžiavęs TTK nutarė išbraukti iš komiteto darbotvarkės patobulintų BK pataisų klausimą – jos negrįš ir į pirmadienį vyksiančio plenarinio posėdžio darbotvarkę

Dėl procedūrinių pažeidimų komitete svarstant BK pataisas į etikos sargus kreipėsi parlamentarai Agnė Bilotaitė, Giedrė Balčytytė, Agnė Širinskienė ir Vitalijus Gailius. Iniciatoriai suabejojo dėl TTK posėdyje vykusio balsavimo, sprendžiant, ar prašyti atlikti BK pataisų teisinio poveikio vertinimą.

Pradės tyrimą dėl pritaikytos skubos tvarkos

Kaip skelbta, ketvirtadienį vykusio plenarinio Seimo posėdžio pabaigoje, socialdemokratas Karolis Podolskis paprašė Seimo grįžti į BK pataisų svarstymo stadiją ir apsispręsti dėl skubos tvarkos. Vis tik, įstatymo pataisos po svarstymo jau buvo patvirtintos jau anksčiau. Toks socialdemokratų frakcijos žingsnis sulaukė kritikos – Seimo pirmininkas Saulius Skvernelis Eltai teigė, kad taip buvo pažeistos teisės normos ir išprievartautas parlamento statutas.

Etikos ir procedūrų komisija taip pat nusprendė pradėti tyrimą dėl netikėtos socialdemokratų iniciatyvos BK pataisoms Seime taikyti skubos tvarką. Tokį siūlymą pateikė demokratas Domas Griškevičius.

Seimo Teisės departamentas penktadienį pasisakė, jog patobulinta šio įstatymo versija prieštarauja Konstitucijai ir kardinaliai skiriasi nuo pirminio siūlymo turinio.

„Manytina, kad korupcinio pobūdžio veikomis, iš jų ir piktnaudžiavimo veika, yra daroma esminė žala asmenų, visuomenės ir valstybės interesams, o dekriminalizuojant piktnaudžiavimo veikas, sukėlusias didelę neturtinę žalą, nepaisoma iš Konstitucijos kylančios įstatymų leidėjo pareigos įstatymais uždrausti tokias veikas“, – savo išvadoje teigia Teisės departamentas.

ELTA primena, kad Seimas ketvirtadienį nusprendė skubos tvarka priimti svarstymo stadiją įveikusias į „čekučių“ skandalą patekusių politikų atsakomybę švelninančias BK pataisas – dėl jų ketinta apsispręsti pirmadienį. Visgi, toks sprendimas parlamente sukėlė dideles aistras. Klausimą nuspręsta išbraukta iš pirmadienio posėdžio darbotvarkės.

Jeigu Seimas pritartų parlamentarės socialdemokratės Jūratės Zailskienės inicijuotam projektui, bauda, areštas arba laisvės atėmimas iki 5 metų grėstų tokiu atveju, kai valstybės tarnautojas, piktnaudžiavęs tarnybine padėtimi arba viršijęs įgaliojimus, padarė didelę turtinę žalą valstybei, Europos Sąjungai (ES), tarptautinei viešajai organizacijai, juridiniam ar fiziniam asmeniui.

Už padarytą labai didelę turtinę žalą siūloma bausti bauda arba laisvės atėmimu iki 7 metų.

Siūloma nustatyti, kad padaryta turtinė žala būtų laikoma didele, kai jos dydis viršija 400 minimalaus gyvenimo lygio (MGL) (šiuo metu 20 tūkst. eurų), bet neviršija 900 MGL (45 tūkst. eurų). Labai didele turtine žala būtų laikoma virš 900 MGL padaryta žala.

Tačiau BK neliktų neturtinės žalos, padarytos piktnaudžiaujant, sąvokų – tokius siūlymus kritikuoja ne tik Seimo opozicija, bet ir Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT), Generalinės prokuratūros atstovai.