Penktadienį išklausęs visas suinteresuotas puses Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas (NSGK) nutarė kreiptis į Vyriausybę, kad būtų sudaryta tarpinstitucinė darbo grupė situacijai spręsti.

„Karas ant nosies“

Posėdyje dalyvavęs verslininkas Andrius Zubernis pasakojo vystantis kelių milijonų eurų projektą Klaipėdos rajone, didžiuliame žemės plote, kur nori įrengti įvairių atstumų šaudymo takelius, daugiafunkcį mokymo centrą, dronų mokymo aikšteles.

Anot A. Zubernio, vietos valdžia palankiai įvertino šią iniciatyvą, tačiau pradėjus projektą vystyti kilo daugybė sunkiai įgyvendinamų reikalavimų. Dauguma jų susiję su poveikiu aplinkai vertinimu.

„Gal susiimam ir pradedam daryti, karas ant nosies“, – politikus ragino naujai kuriamos šaudyklos Stirbiuose, Klaipėdos rajone, savininkas.

Verslininko teigimu, aplinkosaugininkai pareikalavo, kad triukšmo lygis būtų matuojamas keturis kartus per metus – skirtingais metų laikais, paprašyta teritorijoje rinkti kritulius.

„Man paskaičiavo, kad turėčiau utilizuoti 40 tonų švino. Niekas nežino, kaip jį utilizuoti, kaip iškasti iš pylimų“, – kalbėjo A. Zubernis.

Pasak jo, pradėjus vystyti lauko šaudyklos projektą, teritorijoje staiga padaugėjo saugomų paukščių ir kitų gyvių.

„Pas mus turbūt surašyta pusė Raudonosios knygos“, – tvirtino jis.

A. Zuberniaus teigimu, pranešimai apie neva pastebėtus retus paukščius registruojami be jokių įrodymų.

Pasak verslininko, artimiausias šaudyklos kaimynas įsikūręs už puskilometrio, jį skiria miškas ir upė. Nepaisant to, planuojama statyti garsą izoliuojančias sienas.

A. Zubernis teigė, kad nauji reikalavimai lauko šaudyklos ir tirams nustatyti 2017 metais, esą nuo tada nė vienai naujai šaudyklai neišduota licencija.

Gal susiimam ir pradedam daryti, karas ant nosies.

„Didelė problema su švino normomis“

Policijos departamento Viešosios tvarkos biuro Licencijavimo valdybos viršininkas Audrius Čiupala sakė, kad leidimai tirams ir šaudykloms yra neterminuoti, jų nereikia pratęsti, todėl seniau įkurtos šaudyklos veikia pagal anksčiau galiojusius reikalavimus.

Anot Vidaus ir lauko šaudyklių asociacijos prezidento Virmanto Užpalio, šaudyklų savininkai susiduria su trimis pagrindinėmis problemos – triukšmo mažinimo, švino normų ir šaudmenų atliekų utilizavimu.

„Didelė problema su švino normomis, daugelis šaudyklų įrengtos žemės ūkio paskirties žemėse (...), pagal normas turime atitikti kaip žemės ūkio naudmenų žemė 80 mililitrų kilograme, tai neįmanoma, nes vienus–dvejus metus veikianti šaudykla normą viršija du ar tris kartus“, – tvirtino jis.

Aplinkos ministerijos atstovė Beata Vilimaitė Šilobritienė sakė, kad poveikio aplinkai vertinimas (PAV) būtinas didesnėms nei vieno hektaro šaudykloms ir tirams.

Anot jos, nauji reikalavimai atsirado nuo 2017 metų, nes įsigaliojo Europos Sąjungos direktyva, išplėstas veiklų, kurioms reikia PAV, sąrašas.

Išimtys dėl PAV numatytos ir kariuomenės šaudykloms.

Krašto apsaugos ministrė Dovilė Šakalienė gegužės pabaigoje BNS sakė, kad siekdama stiprinti pilietinio pasipriešinimo pasirengimą, ministerija su savivaldybėmis planuoja plėsti šaudyklų ir tirų tinklą Lietuvoje.