Seimo pirmininkas siekia vieną kanceliarijos padalinį padaryti sau tiesiogiai pavaldų Pereiti į pagrindinį turinį

Seimo pirmininkas siekia vieną kanceliarijos padalinį padaryti sau tiesiogiai pavaldų

2026-05-17 18:51

Seimo pirmininkas socialdemokratas Juozas Olekas siekia vieną parlamento kanceliarijos padalinį – Seimo posėdžių sekretoriatą – padaryti pavaldų jam tiesiogiai.

Juozas Olekas
Juozas Olekas / P. Peleckio / BNS nuotr.

Šią savaitę parlamentarai po pateikimo pritarė atitinkamoms Seimo statuto pataisoms. Už jas balsavo 65 Seimo nariai, prieš buvo du, susilaikė dešimt politikų. Toliau projektą svarstys Teisės ir teisėtvarkos komitetas.

J. Oleko teigimu, keisti Seimo posėdžių sekretoriato funkcijas ir pavaldumą būtina, kad statutas atitiktų „šiandieninę darbo realybę“.

„Per pastaruosius 20 metų teisėkūros procesas pasikeitė ir mūsų darbo organizavimas šiek tiek pakito, todėl Seimo posėdžių sekretoriatas šiandien atlieka faktiškai gerokai platesnes funkcijas, nei buvo apibrėžta iki šiol 88 straipsnyje. Todėl siūlau tai aiškiai įtvirtinti, nes dabar sekretoriatas vadovaujasi žemesniu teisės aktu – Seimo kanclerio patvirtintais nuostatais“, – pristatydamas projektą sakė J. Olekas.

„Šiuo projektu nesukuriamos naujos teisės ar tariamai nauji pavaldumo santykiai. Projektu siekiama tiesiog sutvarkyti teisinį reguliavimą taip, kad jis atitiktų realų mūsų darbą ir padėtų užtikrinti sklandų, kokybišką teisėkūros procesą Seime“, – tvirtino jis.

Tačiau Seimo statuto pataisos projekte numatyta, kad „Seimo posėdžių sekretoriatas yra Seimo kanceliarijos savarankiškas struktūrinis padalinys, atskaitingas Seimo pirmininkui ir Seimo kancleriui“.

Iki šiol už Seimo posėdžių organizavimą, medžiagos jiems pateikimą ir projektų registravimą atsakingas padalinys pagal projektą turėtų rengti teisės aktų projektus Seimo pirmininko ir jo pavaduotojų pavedimu.

Opozicinių demokratų atstovės Agnės Širinskienės teigimu, tai yra bandymas politizuoti Seimo posėdžių sekretoriatą.

„Mano galva, akivaizdžiai stengiamasi padaryti Seimo sekretoriatą politiniu, jį politizuoti, nes įvedamas dvigubas pavaldumas, bus pavaldumas ir kancleriui, ir Seimo pirmininkui. Negana to, statute neapibrėžiama, kokiu aspektu bus vienam pavaldus, kokiu aspektu kitam“, – BNS sakė parlamentarė.

Anot jos, taip pat parlamento vadovui ir pavaduotojams bandoma sukurti išskirtines sąlygas dirbti.

„Bandoma pajungti sekretoriato pajėgas teisės aktų rengimui, kas vėlgi sukurs Seimo pirmininkui ir jo pavaduotojams išskirtines sąlygas, atsimenant tai, kad jie ir taip turi daugiau etatų. Seimo pirmininkas turi visą sekretoriatą su šešiais ar septyniais etatais, jei neklystu, o pavaduotojai turi dar du papildomus etatus, – tvirtino A. Širinskienė. – Manau, kad tai iškreipia Seimo narių lygybės principą, nes vis dėlto Seimo nariai teisėkūroje visi yra lygūs.“

Būtent šia projekto nuostata stebėjosi ir Mišriai Seimo narių grupei priklausantis Ignas Vėgėlė.

„Kuo išsiskiria Seimo pirmininkas arba Seimo pirmininko pavaduotojas, kuris turės teisę turėti papildomą sekretoriate skaičių žmonių, kurie rengs, pabrėžiu, jų pavedimu teisės aktų projektus?“ – klausė politikas.

Minėtas Seimo statuto pataisas sukritikavo ir parlamento teisininkai.

Jų teigimu, sustačius Seimo posėdžių sekretoriato atskaitingumą Seimo pirmininkui, susidarytų ydinga situacija, kai padalinio vadovas taptų priklausomas nuo Seimo vadovo sprendimų, o tai galimai ribotų Seimo kanceliarijos kaip biudžetinės įstaigos administracinį savarankiškumą ir politinį neutralumą.

„Seimo kanceliarija yra biudžetinė įstaiga, kurios vadovas ir asignavimų valdytojas yra Seimo kancleris. Visi Seimo kanceliarijos valstybės tarnautojai ir darbuotojai su šia įstaiga yra susiję tarnybos ar darbo santykiais, o darbdavio funkcijas Seimo kanceliarijos vardu įgyvendina Seimo kancleris. Seimo pirmininkas, kaip valstybės politikas, su Seimo kanceliarijos valstybės tarnautojais ir darbuotojais nėra susijęs jokiais tarnybinio pavaldumo ryšiais, todėl tiesioginis Seimo kanceliarijos struktūrinio padalinio (ar padalinio vadovo) atskaitingumas Seimo pirmininkui nedera su įstaigų valdymo principais“, – nurodoma Seimo Teisės departamento pateiktoje išvadoje.

Joje taip pat atkreiptas dėmesys, kad pats padalinio pavadinimas – Seimo posėdžių sekretoriatas – aiškiai implikuoja, jog šis padalinys yra atsakingas už procedūrinius sprendimus ir techninį aptarnavimą būtent Seimo posėdžių salėje.

„Priskyrus jam viso teisėkūros proceso sklandumo užtikrinimą, šiam padaliniui tektų nepagrįstai didelė atsakomybė už kitų kanceliarijos padalinių, pavyzdžiui, komitetų biurų, Komisijų skyriaus ar Teisės departamento atliekamas funkcijas“, – rašoma išvadoje.

Pasak teisininkų, projekto formuluotė sukuria klaidingą prielaidą, kad Seimo posėdžių sekretoriatas yra pagrindinis viso teisėkūros proceso Seime koordinatorius ir organizatorius, nors faktiškai jis aptarnauja tik konkretų šio proceso etapą – Seimo posėdžius.

Be to, Teisės departamento teigimu, minėtas padalinys negali teikti konsultacijų Seimo statuto klausimais, nes jo darbuotojai nedalyvauja daugumoje Seimo statutu reglamentuojamų procesų – parlamento komitetų ir komisijų, tarptautinių delegacijų veikloje, Seimo narių etikos vertinimo procedūrose, – todėl jie objektyviai negali teikti konsultacijų dėl klausimų, kurie išeina už teisėkūros proceso Seimo posėdžių salėje ribų.

Teisininkai pažymi, kad kai kurios Seimo posėdžių sekretoriatui priskiriamos funkcijos dubliuotų Seimo kanclerio darbą.

Šiuo metu Seimo posėdžių sekretoriate dirba šeši darbuotojai.

Naujausi komentarai

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.
Atšaukti
Komentarų nėra

Daugiau naujienų