„Šis Pasaulio litvakų kongresas vyksta siautėjant agresijai Ukrainoje, kai karo karštinė krečia visą regioną, kuris reikšmingas ir Lietuvai, istorinei bei šiandieninei, ir visam jidiš kultūros pasauliui. Aklo žiaurumo ir apskaičiuotos prievartos akivaizdoje svarbu nuolat akcentuoti žmoniškumą, atjautą, amžinąsias dvasines vertybes, iš kurių visada jėgos sėmėsi ilgametė litvakų tradicija“, – į Seime vykstančio kongreso dalyvius kreipėsi parlamento vadovė.

Ji pažymėjo, kad amžinosios vertybės ypač aktualios šiuo metu, kai Europos rytuose „vėl kelia galvą agresyvus imperinis revanšizmas“.

Tai, kas palyginti neseniai mūsų krašte buvo vadinama žydų tragedija, dabar įsitvirtina kaip Lietuvos tragedija.

Parlamento vadovė taip pat atkreipė dėmesį, kad tragiška Lietuvos žydų istorija, Holokaustas yra įsitvirtinusios temos Lietuvos viešojoje erdvėje ir keičia bendrapiliečių sąmonę.

„Tai, kas palyginti neseniai mūsų krašte buvo vadinama žydų tragedija, dabar įsitvirtina kaip Lietuvos tragedija. Atsiranda supratimas, kad netekome talentingos, gyvybingos bendruomenė su pajėgia, savita kultūra“, – kalbėjo Seimo pirmininkė.

Ji pažymėjo, kad Lietuva per Holokaustą neteko šimtų tūkstančių Lietuvos piliečių, žydų kilmės lietuvių, prisidėjusių prie nepriklausomybės atkūrimo, valstybės įtvirtinimo, ekonomikos ir kultūros suklestėjimo.

„Netekome didžiulio potencialo ir ateities perspektyvos“, – pabrėžė V. Čmilytė-Nielsen.

Pasaulio litvakų kongreso atidarymo konferencijos metu numatyti pranešimai ir diskusijos kovos su antisemitizmu, litvakų istorijos, švietimo ir kitomis temomis.