Seimo pirmininkė prezidentui pristato kandidatą į Genocido centro vadovus | Diena.lt

SEIMO PIRMININKĖ PREZIDENTUI PRISTATO KANDIDATĄ Į GENOCIDO CENTRO VADOVUS

  • 6

Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen prezidentui Gitanui Nausėdai trečiadienį pristatys kandidatą į Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro vadovo pareigas, taip pat telefonu bus aptarta ir situacija Ukrainos-Rusijos pasienyje.

Apie tai BNS informavo šalies vadovo atstovas Ridas Jasiulionis.

Naujienų portalas delfi.lt šią savaitę pranešė, kad į Genocido centro vadovus gali būti siūlomas šio centro Tyrimo departamento direktoriaus Arūno Bubnio kandidatūra.

Pats A. Bubnys BNS sakė nenorintis komentuoti informacijos, kol centro vadovo kandidatūra oficialiai nėra patvirtinta.

V. Čmilytė-Nielsen patvirtino, kad artimiausiu metu ketina registruoti kandidatą vadovauti Genocido centrui, bet kol kas kandidatūros neįvardijo.

Seimas prieš porą savaičių iš Genocido centro direktoriaus pareigų atleido nuo perai metų liepos šias pareigas ėjusį Adą Jakubauską.

Situaciją centre tyrusi Seimo darbo grupė konstatavo, kad direktoriui nepavyko užtikrinti sklandaus institucijos darbo, kilo susipriešinimas tarp darbuotojų, o viešai nagrinėjama situacija centre menkina įstaigos dalykinę reputaciją.

A. Jakubauskas kaltinimus atmetė ir atleidimą vadino nepagrįstu bei politiškai motyvuotu.

Genocido centras tiria visas genocido bei nusikaltimų žmonijai ir žmoniškumui apraiškas ir Lietuvos gyventojų persekiojimą okupacijų metais, taip pat ginkluoto ir neginkluoto pasipriešinimo okupacijoms procesus, inicijuoja genocido organizatorių ir vykdytojų teisinį įvertinimą, įamžina laisvės kovotojų ir genocido aukų atminimą.

Oficialu: siūlo A. Bubnį

V. Čmilytė-Nielsen įregistravo Seimo nutarimo projektą, kuriuo Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro (LGGRTC) vadovu siūlo skirti istoriką dr. Arūną Bubnį. Jis šiuo metu dirba LGGRTC ir užima Genocido ir rezistencijos tyrimo departamento direktoriaus pareigas.

Komentuodama savo sprendimą, V. Čmilytė-Nielsen pažymėjo tikinti, kad, Seimui pritarus, A. Bubnys turėtų suvienyti krizę kelis pastaruosius mėnesius patiriančio Genocido tyrimo centro darbuotojus.

„Siekiau, kad naujasis Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro vadovas turėtų stiprų palaikymą tiek pačiame centre, tiek istorikų bendruomenėje. Dr. Arūnas Bubnys tikrai atitinka šiuos reikalavimus ir puikiai išmano Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimų centro veiklą. Po išsamių konsultacijų Seime, manau, kad jis galės suvienyti centro darbuotojus, užtikrinti centro tyrimų nešališkumą ir tinkamai eiti centro direktoriaus pareigas“, – išplatintame pranešime teigė parlamento vadovė.

A. Bubnys siektų į centrą grąžinti M. Jurkutę

ELTA antradienį skelbė išsiaiškinusi, kas yra pirmininkės kandidatas į Genocido tyrimo centro direktorius. Nuo 2009 m. vienam iš Genocido tyrimo centro departamentų vadovaujantis istorikas A. Bubnys naujienų agentūrai ELTA sakė, kad jei parlamento pirmininkė Seimui pateiktų jo kandidatūrą, o šis jai pritartų, pati pirmoji užduotis, kurios jis imtųsi, būtų susiskaldžiusio centro kolektyvo stabilizavimas. A. Bubnys taip pat neatmeta galimybės, kad tapęs generaliniu LGGRTC vadovu į darbą kviestų grįžti buvusio centro direktoriaus A. Jakubausko sprendimu atleistą istorikę M. Jurkutę.

„Jeigu tapčiau direktoriumi, tai aš tikrai siūlysiu jai grįžti į centrą. O į kokias pareigas, sunku dar kalbėti. Bet aš norėčiau, kad ji grįžtų į centrą, nes ją laikau rimta kvalifikuota istorike, kuri gali duoti naudos“, – Eltai teigė jis ir pažymėjo, kad būtent šios istorikės atleidimas paaštrino LGGRTC jau kuris laikas brendusį konfliktą.

„Konflikto pradžia galima laikyti pirmąjį įspėjimą daktarei Mingailei Jurkutei už vadovybės veiksmų kritiką. Aš galvoju, kad jei būtų buvusi gera valia iš vadovo pusės, ypač kai jis yra galios pozicijoje, tai, manau, tą nesutarimą buvo galima sureguliuoti susėdus prie stalo. Tačiau vietoje to situacija buvo dar labiau užaštrinta – ji buvo atleista iš darbo, o konfliktas dar labiau įsiliepsnojo“, – teigė istorikas.

Kaip skelbiama LGGRTC puslapyje, svarbiausios A. Bubnio mokslinio darbo kryptys yra lietuvių antinacinė rezistencija 1941–1944 m., lenkų pogrindis Lietuvoje Antrojo pasaulinio karo metais, holokaustas Lietuvoje. 1994 m. jis apgynė humanitarinių mokslų daktaro disertaciją „Antinacinė lietuvių rezistencija 1941–1944 m.“ 1998 m. išleido monografiją „Vokiečių okupuota Lietuva (1941–1944)“, o 2003 m. – monografiją anglų kalba apie lietuvių antinacinį pasipriešinimą „Nazi Resistance Movement in Lithuania 1941–1944“. Nagrinėjamomis temomis paskelbė keliolika mokslinių straipsnių Lietuvos ir užsienio šalių (Lenkijos, Vokietijos) leidiniuose.

Rašyti komentarą
Komentarai (6)

PENSININKĖ

JEIGU GĖJUS AR KGB AR KONSERVINIS AR KOMBINATORIUS TAI TIKS NET IR PREZIDENTUI I JO JAU PATVIRTINTA BRUDU KOMANDA dieve saugok musu lietuvėle nuo ju

Anzelmas

Jeigu skiriamasis ir gražinamoji buvę komunistai arba esą konservatoriai, pritariame visomis keturiomis ir ne tik mūsų palata pritaria, bet visas gydyklos korpusas, tas, kuris arčiau marių.

ADAS

Kada Cmil pagaliau susitvarkys plaukus?Juokdavosiis Grauzinienes,bet ji tikrai buvo daug tvarkingesne ir susivelusi,apsipasiusi nevaiksciodavo.
DAUGIAU KOMENTARŲ

SUSIJUSIOS NAUJIENOS